Maisto ir biodegalų santykis Ukrainos karo kontekste

Maisto tiekimas labai greitai pasikeitė nuo pertekliaus iki trūkumo. Jungtinių Tautų Organizacijos vadovas dar kartą įspėja, kad reikia pabaigti karą, priešingu atveju šimtai milijonų žmonių patirs maisto nepriteklių.

Kviečių eksportas iš rusijos ir Ukrainos, atitinkamai didžiausios ir penktos didžiausių augintojų pasaulyje, Juodojoje jūroje vis dar yra sutrikdytas. Kartu su karu reikšmingai suintensivėjo infliacija, tačiau viskas prasidėjo gerokai anksčiau. Per pastaruosius kelis metus maisto krizę pradėjo kelti klimato kaita ir Covid-19. Nuo 2019 m. maisto kainos padidėjo apie 60 % ir yra rekordinės, tuo metu kviečių ir kukurūzų kainos padvigubėjo.

Vakarų pasaulio vyriausybės, tarp jų ir Lietuva, turi galimybę pakreipti augančias maisto kainas per paprastą biodegalų maišymo reikalavimo atsisakymą. Tai pašalintų reikšmingą ne maistinių ir pašarinių augalinių kultūrų paklausą ir sugrąžintų iš trūkumo ekonomikos į pertekliaus, ko pasekoje būtų sumažinamas ir vienas iš pagrindinių infliacijos veiksnių.

Vakarų šalyse maisto kainų pasikeitimas dažnai turi gerokai mažesnį poveikį būtinųjų išlaidų dydžiui nei tai yra vidutinių ar žemų pajamų šalyse. Šiuo metu net apie 3.8 mlrd. žmonių gyvena šalyse, kuriose bendras vidaus produktas yra ne didesnis nei 1000 JAV dolerių per metus.

Nemažai pasaulio šalių vyriausybės yra priėmusios sprendimus reikalauti minimalų biodegalų (bioetanolio ar biodyzelino) maišymą į degalus. Skaičiuojama, kad pernai buvo pagaminta net apie 155 milijardai litrų biodegalų iš skirtingų augalų kultūrų. Palyginui, vien Europos šalys bioetanolio gamybai sunaudojo tiek kviečių, kad užtektų pagaminti virš 5 mlrd. duonos kepalų.

Nepaisant skambaus BIOdegalų pavadinimo, juose yra labai mažai poveikio. Jungtinių Tautų mokslinėje ataskaitoje minima, kad biodegalams skirtų kultūrų sodinimas yra žalingas ekosistemoms bei kliudo pasiekti keletą darnaus vystymosi tikslų. Globiom 2015 m. studija parodo, kad didelė dalis biodegalų turi net neigiamą poveikį klimatui lyginant su naftos produktais. Šiais metais publikuota studija pateikia skaičius, kad JAV iš kukurūzų pagamintas etanolis turi didesnį neigiamą poveikį klimatui nei įprastas benzinas.

Iš tiesų, biodegalų politika yra daugiau politinė, o ne aplinkosauginė. Ženkliai augant žemės ūkio produktyvumui daug žemės ūkio žaliavų pasiūla gerokai viršijo paklausą, tad jų kainos laikėsi žemos. Pavyzdžiui realios JAV kviečių kainos per pastaruosius 40 metų (iki 2020 m.) beveik nepasikeitė, tuo metu JAV vartotojų kainų indeksas padidėjo 235 %. Reikalavimai maišyti dalį biodegalų į degalus sukurdavo papildomą paklausą įvairioms žemės ūkio kultūroms ir padidindavo paklausą. Tuo yra patenkinti žemdirbiai ir nauji biodegalus gaminantys užsiimantys verslai.

Pasauliniu mastu, net apie 10 % visų grūdų yra paverčiama į biodegalus. Perskaičiuojant juos į kalorijų vertę to pakaktų pamaitinti maždaug 1.9 mlrd. žmonių. Sustabdžius biodegalų maišymo reikalavimus grūdų kainos reikšmingai nukristų, nes kitą auginimo sezoną ūkininkai pereitų nuo biodegalams skirtų augalų link maistinių.

Panaikinus biodegalų tiekimą, atsiranda rizika, kad gali išaugti naftos produktų paklausa ir taip padidinti jau dabar aukštą kainą. Tokios baimės turėtų būti atitinkamai pasvertos, nes tik maždaug pusė naftos yra sunaudojama kaip kuras transportui, ir iš jos tik maždaug 10 % yra pakeičiama biodegalais. Paklausos pasikeitimas sudarytų mažiau nei 5 %. Tuo pačiu, dėl aukštų kainų dalis paklausos jau pradėjo mažėti, taip pat naftos paklausą veikia ir sulėtėjimas Kinijoje. Vidutiniu ir trumpu laikotarpiu, perėjimas nuo naftos link atsinaujinančios energijos (pvz. įvairūs draudimai pardavinėti naujus automobilius su vidaus degimo varikliu) labai reikšmingai sumažins paklausą. Iš tiekimo pusės, trumpuoju laikotarpiu, OPEC+ šalys žada padidinti naftos gavybą.

Vertinant maisto ir biodegalų santykį, sistemiškai jį galima parodyti per keletą priklausomybių:

Geriausias būdas sumažinti pirmos kartos biodegalų poreikį yra pakeisti juos elektra ir antros kartos biodegalais. Keletas Europos šalių (Vokietija, Belgija ir Norvegija) link to jau pradėjo judėti. Žinant tai, kad ne tik didelė dalis pernykščio Ukrainos derliaus (virš 20 mln. tonų grūdų) negali pasiekti vartotojų, prognozuojama, kad ateinantis Ukrainos derlius kris beveik per pusę nuo 86 mln. tonų link 48.5 mln. tonų. Tai reiškia, kad ES ir pasaulio lyderiai turi nedelsiant imtis veiksmų.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos, energetikos ir žemės ūkio ministerijas bei Lietuvos Rspublikos Seimą keisti Alternatyviųjų degalų įstatymą, mažinant maksimalų leidžiamą maišyti pirmos kartos biodegalų kiekį ir didinant privalomą naudoti elektros bei pažangiųjų biodegalų kiekį.