Vyriausybė skelbė, kad žaliasis kursas yra vienas iš prioritetų. Politinė programa yra įgyvendinama, bet ar Lietuva pajudėjo žiedinės ekonomikos kelyje? Ne.
- Lietuva neįgyvendina 2020 m. ES atliekų direktyvos tikslų, kuriais siekiama perdirbti bent 50 % atliekų (ES atliekų direktyva, LR atliekų tvarkymo įstatyme strategiškai pašalintas 2020 m. tikslas).
Lietuvoje (pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis) 2020 m. lyginant su 2018 m. atliekų perdirbimas sumažėjo nuo 52,58 % iki 45,28 %. Deginimas per tuos du metus padidėjo nuo 12,52 % iki 25,83 %.
Kas buvo padaryta? Padidintas sąvartyno mokestis. Ar jo pakėlimas prisidės prie didesnio perdirbimo? Ne, nes perdirbamos atliekos nebūdavo šalinamos sąvartyne vien dėl didelės kainos. Padidintas sąvartyno mokestis tik padidins deginamų atliekų kiekis, o kartu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Priminimui: atliekų deginimas neturi nieko bendro su žiedine ekonomika ir yra laikomas kaip netvari technologija pagal ES taksonomiją.
2. Didieji miestai neįgyvendina Aplinkos ministro įsakymo dėl atliekų tvarkymo taisyklių ir nepradeda atskiro maisto ir virtuvės atliekų surinkimo.
Dar 2017 m. tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas priėmė progresyvų ir teisingą sprendimą, remiantis gerąja Airijos ir Katalonijos praktika, kuriame nurodoma, kad savivaldybės privalo užtikrinti namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą susidarymo vietoje ir įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą miestuose, kuriuose yra daugiau nei 50 000 gyventojų. Deja, tokį reikalavimą įgyvendino tik Alytaus miestas. Panevėžio ir Šiaulių miestai tik eksperimentuoja, o Klaipėda dar tik tik planuoja. Vilniaus ir Kauno miestuose niekas nevykdoma.
Aplinkos ministerija neįvedė jokių sankcijų, tad ir toliau savivaldybės savivaliauja ir ignoruoja aplinkos ministro įsakymus.
3. Gyventojai bus verčiami už pakuočių tvarkymą sumokėti antrą kartą.
Aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo nurodoma, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. išlaidų už pakuočių tvarkymą finansavimas paskirstomas taip:
- 90 proc. nurodytų paslaugų išlaidų finansuojama pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų lėšomis;
- 10 proc. nurodytų paslaugų išlaidų finansuojama komunalinių atliekų turėtojų sumokėtų vietinių rinkliavų ar kitų įmokų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lėšomis.
Tai reiškia, kad gyventojai mokės daugiau nei 1 kartą už pakuočių tvarkymą, nors pagal atliekų direktyvą, gamintojai yra atsakingi už savo į rinką pateiktų produktų surinkimą, gabenimą ir sutvarkymą. Tas pats yra įtvirtinta ir LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme.
4. Subsidijuojami plastiko pakuočių gamintojai.
Nuo 2021 m. valstybės narės privalo mokėti po 0,8 EUR/kg už neperdirbtas plastiko pakuotes. Vietoje to, kad Lietuva perkeltų tą mokestį plastiko pakuočių gamintojams, kurie keistų pakuotes į perdirbamas, jį subsidijuoja iš biudžeto. Preliminariais finansų ministerijos duomenimis už 2021 m. neperdirbtą plastiko pakuotę buvo sumokėtą` virš 10 mln. Eurų.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ministeriją pradėti atstovauti visuomenės interesus.