Lietuvos miestuose oro tarša jų gyventojams daug kainuoja. Šią žalą yra detaliai ištyrinėjusi CE Delft tyrimų ir konsultacijų įmonė. Remiantis jų ataskaita (čia), 2018 m. didžiausių Lietuvos miestų gyventojai dėl oro taršos patyrė tokią žalą:
Pateikti skaičiai dėl augančios ekonomikos ir infliacijos bei menkai mažėjančios oro taršos jau gerokai didesni, tad žala Vilniaus miesto gyventojams jau viršija 1 milijardą eurų per metus. Žvelgiant į Vilniaus miesto oro kokybės parametrus (čia), matyti, kad Žirmūnuose yra reikšmingai viršijami azoto oksidų išmetimo normos ir kietųjų dalekių, kurios yra suderinamos su žmonių sveikatos apsauga (KD2,5 – 10 μg/m3, KD10 – 20 μg/m3,NO2 – 20 μg/m3) ir įsigalios nuo 2030 m.:
Ką reikėtų daryti, kad būtų galima sparčiai pagerinti Žirmūnų mikrorajono gyventojų padėtį? Remtis gerąja patirtimi iš Naujosios Zelandijos sostinės Velingtono. Pernykštė ataskaita (čia), pateikia informaciją kaip elektrifikuojamas viešasis miesto transportas sumažina ne tik neigiamą poveikį klimatui, bet ir oro taršą.
Velingtone atsiradus 90 elektrinių autobusų ir jiems pakeitus dyzelinius Manners gatvėj sumažėjo kietųjų dalelių – 20 %, o azoto oksido (NO2) – 18 %:
Elektrinių autobusų poveikis akivaizdus. Tad visuose didesniuose miestuose Lietuvoje reikia tokią transformaciją skatinti, jeigu norima nedaryti žalos gyventojų sveikatai. O kaip būtų galima surinkti lėšų tokiai transformacijai? Taikant aukštesnius parkavimo mokesčius, įvedant spūsčių mokesčius arba atsisakant pirmos kartos biodegalų, bet paliekant dedamą akcizuoje, kuria būtų finansuojama transformacija.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia sparčiai elektrifikuoti visų didesnių miestų autobusų parkus, kad oro kokybė pagerėtų.