Lietuva yra įsipareigojusi reikšmingai sumažinti oro taršą, tam kad būtų mažesnis neigiamas poveikis aplinkai ir gyventojams. Nacionaliniu mastu kasmet apskaitoma oro tarša azoto oksidais, sieros dvideginiu, nemetaniniais lakiaisiais organiais junginiais ir kietosiomis dalelėmis 2.5 mikrono dydžio.
Žvelgiant į referencinius metus (2005 m.), oro tarša reikšmingai mažėja. Deja, jos mažėjimo tempai nėra pakankami. Ypatingai būtų galima išskirti amoniaką, kurio išmetimai lyginant net augo! (plačiau čia).
Amoniakas – azoto ir vandenilio junginys, yra aštraus kvapo dujos ir oro teršalas, sukeliantis dirvožemio rūgštėjimą, eutrofikaciją ir pažemio ozono susidarymą.
Žemės ūkis atsakingas už daugiau nei 95 % taršos amoniaku Lietuvoje. Aplinkos apsaugos agentūra pateikia pagrindinius amoniako šaltinius:
Dirvų tręšimas mineralinėmis trąšomis yra diminuojantis amoniako šaltinis. Lietuvoje vis dar sunaudojami milžiniški kiekiai mineralinių trąšų, kurie taip pat labai reikšmingai prisideda prie klimato kaitos.
Kodėl svarbu suvaldyti amoniako išmetimus?
Amoniako išsiskyrimas į atmosferą daro neigiamą poveikį žemės ūkiui, ekosistemoms ir žmonių sveikatai, o visuomenė dėl to patiria didelių išlaidų.
European Nitrogen Assesment (čia) duomenimis, dėl išmetamo amoniako prarandama gerovė ir daromas poveikis žmonių sveikatai – nuo 2 iki 20 eurų už kilogramą išmesto amoniako. Kitais vertinimais poveikis dar didesnis.
Ką reikėtų daryti?
- Mažinti mineralinių azotinių trąšų naudojimą. Visų pirmą nustatant žemesnes privalomas ribas (ir tikrinant jų laikymąsi) bei skatinti organinių trąšų naudijimą (pvz., komposto).
- Drausti tręšti dirvas neapdorotu mėšlu. Prieš tręšimą mėšlasa privalo būti sukompostuotas.
- Drausti ilgesnius periodus laikyti neapdorotą mėšlą. Čia puikiai gali pasitarnauti kompostavimas.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijasa nedelsiant veikti mažinant oro taršą amoniaku.