Lietuva yra įsipareigojusi reikšmingai sumažinti oro taršą, tam kad būtų mažesnis neigiamas poveikis aplinkai ir gyventojams. Nacionaliniu mastu kasmet apskaitoma oro tarša azoto oksidais, sieros dvideginiu, nemetaniniais lakiaisiais organiais junginiais ir kietosiomis dalelėmis 2.5 mikrono dydžio. Žvelgiant į referencinius metus (2005 m.), oro tarša reikšmingai mažėja. Deja, jos mažėjimo tempai nėra pakankami. Ypatingai būtų galima[…]
Tarptautinė švaraus transporto taryba pateikė naujausią informaciją apie autobusų pardavimus Europoje (čia). 2023 m. 27 ES valstybėse miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų pardavimas išaugo 16 proc. Nulinės taršos autobusai 2023 m. sudarė 18 % šio segmento pardavimų, t. y. 4 % daugiau nei 2022 m. Didžiausią visų autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų pardavimų dalį 2023[…]
Pasirodė eilinė propaganda iš biodegalų pramonės dėl to, kad turėtų būti teikiamas prioritetas biometanu varomoms transporto priemonėms prieš elektrines. Štai kodėl tai būtų klaida: 3. Vidaus degimo variklio technologija yra maždaug 3,5 karto mažiau efektyvi nei naudojant elektrinį variklį (plačiau čia): 4. Lietuvoje planuojama jau 2030 m. apsirūpinti 100 % atsinaujinančia elektros energija, tad elektrinis[…]
Lietuvoje sutinkant naujuosius metus, kaip ir kasmet buvo panaudotas milžiniškas kiekis pirotechnikos. O tai turėjo savo poveikį aplinkai – tarša orui ir garsui. Fejerverkuose naudojami įvairūs cheminiai mišiniai (pavojingi ir nepavojingi) – parakai, metalai ar jų druskos. Kuomet fejerverkai sprogsta, tos medžiagos ar jų degimo liekanos išsiskiria į aplinką ir kenkia aplinkos oro kokybei. Informacija[…]
Retas kuris įsivaizduoja Naujųjų metų sutikimą be fejerverkų. Kartais miestai varžosi, kuris pateiks patį įspūdingiausią šou, pvz. aukščiausias pasaulio pastatas Burj Khalifa pernai sunaudojo 8.5 tonos fejerverkų. Atrodo gražiai ir įspūdingai. Tačiau po tokių efektų jaučiasi sieros ir kiti kvapai. Ir jie atsiranda ne iš bet kur, o kaip likutiniai produktai po fejerverkų. New Scientist[…]