Pirmoji Zero Waste Europe konferencija

Nuo susižavėjimo specialistais iki pritapimo prie jų

Kaip vieną šiltą Birželio savaitgalį pirmą kartą teko sudalyvauti Zero Waste Europe konferencijoje Briuselyje ir iš naujoko patapti ir pritapti prie specialistų ir rimtų žmonių. Tokia galimybė pasitaiko retai ir norisi ją išnaudoti iki pat galo. Apie Zero Waste Europe sužinojau prieš pusantrų metų, nagrinėjant jų ‘Zero Waste City’ (miesto be atliekų) principą, o dabar galėjau gyvai susipažinti su šiais pionieriais. Konferencijos formatas bei ‘networkinimo’ užsiėmimai gąsdino ir traukė iš komforto zonos, bet buvo naudingi ir įkvepiantys.

Tvarumo principai ne tik ant popieriaus, bet ir susitikimuose

Pagrindinis susitikimo tikslas buvo susitikti gyvai! Po užsitęsusio nuotolinio bendravimo su kolegomis iš visos Europos norėjosi pamatyti veidus ir pažinti asmenybes ne tik kompiuterio ekraniukyje. Nuo susitikimų vietos iki veiklos, viskas buvo apgalvota ir organizuota. 40 dalyvių talpino bendradarbiavimo erdvė “Factory Forty“, kurioje galima rasti bioįvairovės sodelį su įvairiausiais augalais, kurie pritraukia nykstančius apdulkintojus, ir net kuoduotų vištų aptvarėlį! Maitinimas buvo paremtas veganiška ar vegetariška virtuve, kurios ekologinis pėdsakas žymiai mažesnis už mėsos produktus. O visos žaliosios atliekos buvo kompostuojamos, o ne išmetamos į bendras atliekas, kur pūdamos išskirtų šiltnamio dujas. Daug dėmesio buvo skiriama jaukios atmosferos sukūrimui, jog dalyviai galėtų greičiau susipažinti ir dalintis idėjos bei patirtimis. Žaidimai, apklausos, prezentacijos, diskusijos – skirtingi formatai suteikė dinamiškumo ir neleido apsnūsti saulės atokaitoje.

Europa įkvepia tobulėti

Pati programa susidėjo iš sėkmingų kampanijų pasakojimų skirtinguose Europos kraštuose. Vienas svarbiausių Zero Waste Europe tikslų yra sujungti skirtingas nevyriausybines organizacijas (NGOs) ir suteikti platformą, kur būtų galima dalintis gerosiomis atliekų tvarkymo ir prevencijos praktikomis.

  • Nyderlanduose nevyriausybinėms organizacijoms pavyko gauti ministrės palaikymą ir į depozito sistemą įvesti aliuminio skardines.
  • Kipre kartu tu Zero Waste Europe komanda pradėtas Zero Waste City vizijos įgyvendinimas ir certifikavimas.
  • Ukrainos organizacijos net karo metu stengėsi pagelbėti pabėgėliams tvariais būdais, kaip dalindami daugkartines maisto dėžutes ar termosus, kurių nepaprastai trūksta ir karo zonoje, taip pat edukuodami, kaip pasisiūti daugkartines menstruacines priemones iš jau turimų medžiagų. Ukrainietės dalyvės stipriai pareiškė, jog okupantai niekada neatims galimybės atkurti ir atstatyti šalies savais, socialiai ir ekologiškai tvariais būdais.
  • Bulgarijos atstovai pasidalino kaip žurnalistiniai tyrimai ir atkaklumas gali pakeisti įstatymus ir priversti prisitaikyti net korumpuotas atliekų deginimo elektrines.
  • Slovėnijoje pirmą kartą pritaikyta kompostavimo atliekų daugiabučių rajonuose surinkimo sistema, kuri padėjo miestams sutaupyti tūkstančius eurų bei šiltnamio dujų.

Nauji karaliaus drabužiai (ir idėjos)

Buvo diskutuojama ir apie pagrindinius plastiko atliekų mažinimo sprendimus ir jų aplikavimo procesus: depozito surinkimą, daugkartines gėrimų, maisto pakuotes, kompostuojamų atliekų surinkimą, mikroplastiko taršą, vienkartinių pakuočių draudimą ir t.t. – tai Zero Waste Europe darbo druska ir duona, nes rūšiavimas nepadės išbristi iš dabartinių problemų. Tačiau buvo pristatyta ir nauja, dar pilnai neišnagrinėta niša – tekstilės atliekos. Tai, kad šiuolaikinio žmogaus spinta lūžta nuo drabužių nėra naujiena, bet tyrimai parodė, jog tekstilės atliekos sudaro nemažą sąvartynų dalį. Problema gilėja, nes apie 60% tekstilės yra pagaminta iš sintetikos t.y. naftos, dažnai prastomis darbo sąlygomis (neadekvatus atlyginimas, tarša, ilgos darbo valandos). Masinė tekstilės produkcija vadinama ‘greitąja mada’ (angl. fast fashion) Šiuo metu trūksta greitosios mados rinkos reguliavimo, vartotojai vartoja per daug ir per prastos kokybės ‘skarmalų’, kas kelia naftos naudojimo paklausą. Ši socioekologinė dilema tampa naujuoju Zero Waste Europe tinklo kanalu kovoje su nafta ir atliekomis.

Bendruomeniškumo svarba

Dalyvavimas diskusijose ir sėkmingų istorijų klausimas tikrai sugrąžina motyvaciją dirbti aplinkosaugos sektoriuje, kuris visada buvo apsuptas bėdomis ir sunkumais. Aplinkosaugininkams nepaprastai svarbu laikytis drauge ir palaikyti vieniems kitus, kada kiti sektoriai neįvertina jų kompetencijos. Tiesa ta, kad dabar ir ateityje visi sektoriai privalės komunikuoti su aplinkosauga, jeigu norima sumažinti klimato ir plastiko krizių pasekmes. Konferencijos tikslas buvo pasiektas, su dalyviais susipažinta, likau įkvėpta kurti toliau ir motyvuota dirbti vardan kilnių sprendimų. Buvo baisu, nauja, netikėta, bet tokie įvykiai tik užgrūdina ir ragina ieškoti kitų galimybių.

Autorė Meda Bagdonaitė.