Teisminiai ginčai žemės ūkio srityje

Vis daugiau teisminių bylų visoje ES rodo, kad ES bendroji žemės ūkio politika nesugeba pasiekti savo aplinkosaugos tikslų, nes toliau skatina tolesnę ES žemės ūkio sistemos industrializaciją ir intensyvinimą, ko pasekoje kenkia žmonių sveikatai, nyksta gamta ir gilėja klimato krizė.
ES teismų sprendimai vis aiškiau rodo, kad dėl dabartinės intensyvios žemės ūkio praktikos vyriausybės pažeidžia įstatymus. Teismai nustatė, kad vyriausybės pažeidžia ES aplinkosaugos teisės aktus, kurių tikslų siekiama įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), pradedant pesticidais ir baigiant tarša nitratais. Todėl vyriausybės buvo priverstos pakeisti požiūrį į nitratų taršą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą žemės naudojimo sektoriuje ir sumažinti pesticidų taršą, nurodant pagrindinius žingsnius, kurių reikia imtis pereinant prie tvaresnio žemės ūkio.

Nors tokie sprendimai teikia vilčių, dabartinė teisminių ginčų banga yra dar vienas sugedusios sistemos požymis. BŽŪP sudaro maždaug trečdalį ES biudžeto, o šie viešieji pinigai skiriami sistemai, kuri žlugdo ūkininkus ir verčia vyriausybes pažeidinėti įstatymus. BŽŪP lėšos turėtų būti naudojamos teisingam perėjimui prie socialinio ir aplinkosauginio tvarumo ūkininkavimo sektoriuje finansuoti, kad žmonėms nereikėtų kreiptis į teismą dėl švaraus geriamojo vandens ar apsaugos nuo pavojingų pesticidų.

Pats laikas panaikinti BŽŪP dviejų ramsčių struktūrą ir sukurti naują pagrindinę perėjimo prie maisto sistemos ir tvaraus žemės valdymo finansavimo priemonę – bendrą žemės ūkio, maisto ir žemės valdymo politiką. Kol tai įvyks, bylinėjimasis ir toliau atliks svarbų vaidmenį siekiant labai reikalingų pokyčių.

Kodėl reikia bylinėtis?

Intensyvus žemės ūkis yra pagrindinė biologinės įvairovės nykimo Europoje priežastis, dėl jo išmetama apie 11 % visų ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jis skatina taršą.

ES BŽŪP, kuri sudaro trečdalį ES biudžeto, nesprendžia šių sektorių vaidmens trigubos krizės metu. Vietoj to, ji paaštrino aplinkosaugos problemas, kurios, tikėtina, dar labiau paaštrės po 2024 m. balandžio mėn. nedemokratiškai ir skubiai įvykdytos BŽŪP reformos. Be to, BŽŪP žlugdo ir ūkininkus, kurie masiškai palieka šį sektorių, protestuoja dėl teisingų maisto kainų ir yra vieni pirmųjų, kuriuos klimato ir biologinės įvairovės krizė paveikė stipriai.

Popieriuje, o tiksliau – įstatymuose, BŽŪP reikalaujama prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, taip pat prie žemės ūkio sektoriaus atsparumo didinimo. Kad tai pasiektų, ES vyriausybės privalo užtikrinti, kad jų nacionaliniai BŽŪP strateginiai planai padėtų įgyvendinti pagrindinius ES aplinkos teisės aktus dėl vandens, biologinės įvairovės, nitratų, oro, klimato kaitos švelninimo ir pesticidų naudojimo ir atitiktų juos.

Tačiau su žemės ūkiu susijusių teisminių ginčų skaičiaus augimas rodo, kad vyriausybės nesilaiko šių įstatymų, nes jų nesilaikoma dėl dabartinės žemės ūkio praktikos, pavyzdžiui, pramoniniu būdu skleidžiamo mėšlo, susidarančio dėl intensyvios gyvulininkystės, intensyvaus pesticidų naudojimo ir pernelyg didelės mėsos bei pieno produktų gamybos.

Pokyčių žemės ūkio sektoriuje skatinimas

ES aplinkosaugos teisė yra bendra visų ES nacionalinių teismų nagrinėjamų bylų gija. Tai reiškia, kad Vokietijos teismo sprendimas gali būti panaudotas kitose ES šalyse nagrinėjamose bylose ir yra įspėjimas kitų šalių vyriausybėms, pažeidžiančioms ES aplinkosaugos teisę.

Įvairias bylas visoje Europoje siejantys ES teisės aktai rodo, kad bylos gali būti kartojamos. Kiekvienas atvejis gali padėti paskatinti pokyčius žemės ūkio sektoriuje ir dar labiau pabrėžti ES požiūrio į žemės ūkio politiką keitimo skubumą, būtinybę ir teisinius įsipareigojimus.

Bylų pavyzdžiai

– Justice pour le vivant, Prancūzija
Didelės spragos Prancūzijos pesticidų leidimų išdavimo procese paskatino penkias nevyriausybines organizacijas imtis teisinių veiksmų siekiant užtikrinti, kad atliekant valstybinį vertinimą būtų atsižvelgiama į tikrąjį ir pražūtingą pesticidų poveikį. Dalinė sėkmė – teismo procesas vis dar tęsiasi. Plačiau čia.

– Užterštas geriamasis vanduo prie Vico ežero, Italija
„ClientEarth“ ir „Lipu“ (Birdlife Italy) padavė Italijos valdžios institucijas į teismą dėl Vico ežero, įtraukto į „Natura 2000“ teritoriją ir geriamojo vandens šaltinio, taršos. Rezultatas? Pirmasis teisinis laimėjimas – Italijos aukščiausiasis teismas pareikalavo, kad Lacijaus regionas atšauktų saugomo ežero niokojimą. Plačiau čia.

– Tarša nitratais, Vokietija
60 % Žemutinės Saksonijos žemės naudojama žemės ūkiui, iš kurių didžioji dalis – mėsos gamybai. Dėl to nitratai teršia geriamąjį vandenį ir vietos ekosistemas. DUH ir BUND ėmėsi veiksmų ir padavė regioninę valdžią į teismą dėl to, kad ši nesilaikė Vandens pagrindų direktyvos tikslų. Rezultatas? Byla buvo sėkminga dėl visų priežasčių, ir regioninės vyriausybės buvo priverstos imtis veiksmingų priemonių. Plačiau čia.

– Pesticidai saugomose teritorijose, Belgija
Penkios nevyriausybinės organizacijos padavė Flandrijos vyriausybę į teismą, siekdamos išspręsti didelio pesticidų naudojimo regione problemą, teigdamos, kad tai, jog šiuo metu pesticidų naudojimas „Natura 2000“ teritorijose ir šalia jų nėra tinkamai įvertintas, yra ES teisės pažeidimas. Plačiau čia.

– Nitratai ir rūpestingumo pareiga, Nyderlandai
„Greenpeace Netherlands“ padavė Nyderlandų vyriausybę į teismą dėl to, kad ji nesilaikė pareigos rūpintis ‚Natura 2000‘ teritorijų apsaugos nuo azoto išmetimų būkle. Rezultatas? Teismas pripažino problemą, bet neįpareigojo vyriausybės imtis veiksmų jai išspręsti. Planuojama, kad bylos nagrinėjimas iš esmės įvyks 2024 m. lapkričio mėn. ir sprendimas bus priimtas 2025 m. pradžioje. Plačiau čia.

– Tvaraus pesticidų naudojimo direktyvos įgyvendinimas, Vokietija
ClientEarth iškėlė bylą prieš Vokietijos vyriausybę ir Maisto ir žemės ūkio ministeriją, teigdama, kad jos netaiko pagrindinio ES pesticidų direktyvos principo: „kiek būtina, kuo mažiau“. Jie teigia, kad Vokietija turėtų imtis teisiškai privalomų priemonių, užtikrinančių šio principo taikymą, visų pirma nustatydama konkrečias integruotos kenkėjų kontrolės taisykles. Plačiau čia.

– Tinkama klimato programa LULUCF sektoriui, Vokietija
„Deutsche Umwelthilfe” (DUH) iškėlė bylą prieš Vokietijos vyriausybę dėl to, kad ji nepateikė tinkamos klimato programos žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriui (kartu su statybų ir transporto sektoriais) pagal nacionalinę klimato apsaugos teisę. Teismas priėmė jiems palankų sprendimą ir nurodė vyriausybei papildyti 2023 m. klimato apsaugos programą būtinomis priemonėmis, reikalingomis teisiniams tikslams pasiekti. Plačiau čia.

– „Klimatui palanki“ kiauliena, Danija
Danijos vegetarų draugija padavė į teismą „Danish Crown“ dėl jų teiginių, kad jų kiaulienos produktai yra „draugiškesni klimatui, nei jūs manote“, t. y. dėl aiškaus bandymo parduoti klimatui kenksmingą produktą kaip „kontroliuojamą“. Teismas nusprendė, kad sąvoka „kontroliuojamas klimatas“ buvo klaidinanti, o „Danish Crown“ Aukščiausiajame Teisme pripažino, kad vykdė “žaliąjį smegenų plovimą”. Plačiau čia.

– Intensyvios gyvulininkystės poveikis, Italija
Teisininkų tinklas pateikė EBPO skundą dėl Italijos mėsos ir pašarų bendrovės „Gruppo Veronesi“ ir „Cremonini“ intensyvaus gyvulių auginimo poveikio klimatui ir aplinkai. Rezultatas? Vis dar nagrinėjamas. Plačiau čia.

– Prašymas peržiūrėti ES Komisijos patvirtintą Prancūzijos BŽŪP strateginį planą, ES
Organizacijos „ClientEarth“ ir „Collectif Nourrir“ pateikė prašymą atlikti vidaus peržiūrą dėl Europos Komisijos sprendimo patvirtinti Prancūzijos BŽŪP strateginį planą, kuris, jų teigimu, neatitinka klimato ir aplinkosaugos tikslų. Vėliau jie pateikė ieškinį dėl panaikinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kuris vis dar nagrinėjamas. Plačiau čia.