Atakamos dykumoje Čilėje išmestų greitosios mados drabužių kalnas tapo toks didelis, kad palydovai užfiksuoja aiškias jo nuotraukas.
Palydovinių vaizdų programėlės bendrovė “SkyFi” paprašė savo “Discord” kanalo narių padėti nustatyti didžiulių drabužių krūvų koordinates. Turėdama šią informaciją, bendrovė galėjo gauti palydovines nuotraukas, kuriose aiškiai matėsi nenaudojamų drabužių sąvartynas. Pasak “SkyFi”, ji įsigijo 50 cm “labai didelės raiškos” vaizdą už 44 JAV dolerius.
Paveikslėlyje yra ir drabužių kalnas, ir miestas. Lygindami šių dviejų vaizdų vaizdus, galima geriau suprasti, koks didžiulis tapo drabužių sąvartynas.
Agentūra “Agence France-Presse” praneša, kad kasmet į Ikikės uostą atplaukia apie 59 000 tonų neparduotų drabužių, o apie 39 000 tonų drabužių galiausiai atsiduria dykumoje.
Ši teritorija yra “laisvoji zona”, kuri buvo įsteigta siekiant padėti vietos ekonomikai, įsteigiant neapmokestinamą teritoriją. Vietoj to daiktai išmetami laisvosios zonos dykumose, kad žmonės galėtų išvengti mokesčių už daiktų išvežimą iš zonos, pranešė “Gizmodo”.
Drabužiai atvežami iš viso pasaulio, daugelis jų pagaminti Kinijoje arba Bangladeše, vėliau siunčiami į JAV, Europos ir Azijos šalis, o galiausiai išvežami į Čilę ir ten perparduodami arba išmetami.
Earth.org duomenimis, greitosios mados pramonė išmeta daugiau anglies dioksido nei aviacija ir laivyba kartu sudėjus. Ekonominiu požiūriu vartotojai ir įmonės kasmet praranda 500 mlrd. dolerių dėl nenaudojamų ir išmestų drabužių. Greitosios mados pramonė taip pat garsėja neetišku elgesiu su darbuotojais, aplinkos teršimu įvairiais chemikalais ir mikroplastiku, o drabužiams gaminti sunaudojama daug vandens. Remiantas “Statista” prognozėmis, tekstilės pramonė išaugs nuo maždaug 106 mlrd. dolerių 2022 m. iki daugiau nei 185 mlrd. dolerių 2027 m.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ministeriją nelaukti kol bus nustatyti tekstilės atliekų konkretus šalinimas tokiuose Čilės ar Afrikos sąvartynuose ir geičiau įvesti gmintojo atsakomybės principą.