Vokietija planuoja apmokestinti atliekų deginimo išmetimus

Lietuvoje UAB “Vilniaus kogeneracinė jėgainė” degina atliekas, išmeta milžiniškus CO2 kiekius (preliminariais vertinimais daugiau nei 80 000 tonų CO2 iš iškastinio kuro), daro didžiulį poveikį klimatui ir nė kiek už tai nemoka. Prie dabartinių aukštų šilumos ir elektros kainų deginimas tampa gerokai pigesnis nei perdirbimas ir tai neskatina nei atliekų tvarkytojų nei gyventojų nukreipti kuo daugiau atliekų į perdirbimą.

Europos Komisija bei Europos Parlamentas yra pasišovę išspręsti šią klaidą per visų komunalinių atliekų deginimo įrenginių įtraukimą į apyvartinių taršos leidimų prekybą nuo 2026 metų. Remiantis Equanimator tyrimu, perdirbant dabar sudeginamas antrines žaliavas kasmet būtų galima sumažinti išmetimus maždaug 39 mln. tonų (beveik 2 kartus daugiau nei išmeta Lietuva).

Birželio pabaigoje Vokietijos ekonomikos ir klimato ministerija pasiūlė nuo 2023 m. įtraukti visas atliekų deginimo jėgainės yra įtraukiamos į kuro išmetimų prekybos aktą. Tai reikštų, kad 2023 m. CO2 tona kainuotų 35 Eurus, 2024 – 45 Eurus, 2025 – 55 Eurus, 2026 – 65 Eurus. Nuo 2027 būtų prijungiama prie ATL sistemos, jeigu ES institucijos nenuspręs anksčiau, pvz. 2026 m.

Vokietija prisijungs prie didelio sąrašo kitų šalių, kurios apmokestina atliekų deginimą. Viena iš tokių – Švedija, kuri jau ne vienerius metus yra įtraukusi atliekų deginimo įrenginius į ATL sistemą. Keletas kitų šalių pavyzdinių, kurios pasiekia aukštus žiediškumo rezultatus:

šalisžiediškumas, %atliekų deginimo mokestis, EUR/t (atliekų kiekio)
Nyderlandai3013.07
Belgija24.22.34 – 11.76
Prancūzija2032-40
Austrija11.58

Kai kurie Europos regionai (Škotija, Velsas, Katalonija) dėl neigiamo atliekų deginimo poveikio klimatui ir atliekų tvarkymo sistemoms įvedė moratoriumus, o Danija iki 2030 m. planuoja sumažinti deginimo pajėgumus per pusę.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ministeriją ir Lietuvos Respublikos Seimą imtis atliekų deginimo apmokestinimo.