Miestuose visame pasaulyje didėja eismo spūstys, tad kai kurie iš jų imasi aktyvių veiksmų. Viena iš pačių efektyviausių – spūsčių mokesčiai. Šie mokesčiai veikia kaip rinkos mechanizmas: padidinus važiavimo tam tikrose vietovėse kainą, vairuotojai skatinami rinktis alternatyvias transporto priemones arba keliauti kitu laiku. Iš rinkliavų gautos pajamos gali būti skiriamos kelių ir viešojo transporto gerinimui arba kitų su transporto priemonėmis susijusių mokesčių mažinimui.
Eismo spūsčių mokesčiai, kaip rodo patirtis, mažina eismo intensyvumą ir oro taršą, tačiau jie dažnai kelia prieštaringų nuomonių. Londono gyventojai iš pradžių priešinosi miesto eismo spūsčių mokesčių planui, kai jis įsigaliojo 2003 m. Tačiau dabar yra labai patenkinti ir palaikymas siekia virš 70 proc.
Pažangiausi pasaulio miestai taiko spūsčių mokesčius. Platesnė informacija apie 5 iš jų:
- Singapūras 1975 m. pradėjo taikyti spūsčių mokestį, pagal kurį vairuotojai už įvažiavimą į miesto centrą buvo apmokestinami. Mokestis iš karto pasiteisino – per kelis mėnesius eismas sumažėjo 20 %. 1998 m. valdžios institucijos perėjo prie visiškai automatinės sistemos, kurioje mokesčio tarifai dinamiškai koreguojami pagal vietą, paros laiką, transporto priemonės tipą ir realaus laiko eismo greitį.
- Londonas įvedė spūsčių mokestį 2003 m., kai kelionės mieste trukdavo ilgiau nei prieš automobilių atsiradimą. Prieš įvedant mokesčius, 43 % apklaustų londoniečių prieštaravo šiam planui. Per kelis mėnesius prieštaraujančiųjų skaičius sumažėjo iki 31 %, o daugiau nei pusė respondentų teigė, kad palaiko šią programą. Eismas Londone sumažėjo 30 %, o autobusų greitis šioje zonoje padidėjo 6 %.
- Stokholmas 2006 m. įgyvendino mokesčių už važiavimą miesto centrinėje verslo zonoje programą. Tuo metu šį planą palaikė mažiau nei 40 % Stokholmo gyventojų, tačiau po metų rinkėjai referendume pritarė, kad programa taptų nuolatine. Stokholmas taip pat investavo į viešojo transporto sistemą, įsigydamas 197 naujus autobusus, įsteigdamas 16 naujų autobusų maršrutų ir išplėsdamas esamų maršrutų paslaugas. Švedijos transporto agentūra tam tikromis dienos valandomis taiko kintamus mokesčius. Kitas Švedijos miestas, Geteborgas, turi panašią programą.
- Milanas 2008 m. pradėjo taikyti transporto priemonių apmokestinimą pagal jų išmetamų teršalų kiekį, o 2012 m. šią programą pakeitė spūsčių mokesčiu, taikomu darbo dienomis tam tikru laiku. Per dvejus metus eismas centrinėje zonoje, žinomoje kaip C zona, sumažėjo 28 %. Eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti žmonės, skaičius sumažėjo daugiau nei 26 %, o CO2 išmetimai – 35 %.
- Niujorkas 2025 m. pradėjo pirmąją JAV spūsčių mokesčio programą, skirtą transporto priemonėms, įvažiuojančioms į Manheteną 60-osios gatvės lygyje ar žemiau. Po šešių mėnesių į Manheteno mokesčio zoną įvažiavo mažiau transporto priemonių nei anksčiau, o vidutinis autobusų greitis šioje zonoje padidėjo, palyginti su praėjusiais metais. Programa turėjo poveikį ir už zonos ribų: eismo spūstys sumažėjo 10 % Bronkse ir 14 % 12 aplinkinių savivaldybių. Visame regione padidėjo viešojo transporto keleivių skaičius, o pajamos iš rinkliavos padeda finansuoti investicijas į viešąjį transportą.
Įmonė TomTom kasmet sudarinėja spūsčių indeksą (čia). Remiantis juo 2024 m. vilniečiai kamščiuose praleido vidutiniškai net 113 valandų, kauniečiai – 72, o klaipėdiškiai – 61. Tuo metu paminėtuose miestuose:
Singapūre – 63 h.
Londone – 113 h.
Stokholme – 69 h.
Milane – 100 h.
Niujorke – 98 h (dar prieš įvedant spūsčių mokestį).
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Transporto ministeriją bei Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybes imtis veksmų dėl spūsčių, kurie sumažina iššvaistytą miesto gyventojų laiką ir pinigus degalams, oro taršą, eismo įvykių skaičių ir padeda vystyti viešąjį transportą.