Pakuotės pasirinkimas turi poveikį klimatui

Gėrimų pakuotės ir jų gamyba sudaro didelį gėrimo CO2 pėdsaką. Lengvai įsimenama taisyklė: kuo lengvesnė ir perdirbama pakuotė, tuo mažesnis jos poveikis klimatui.

Remiantis Suomijos bendrovės Alko užsakytais 2018 ir 2019 m. tyrimais, skirtingų vyno pakuočių CO2 pėdsakai vienam gėrimų litrui labai skiriasi. Stikliniai buteliai daro didžiausią neigiamą poveikį aplinkai vienam gėrimo litrui, o supakuoti vynai – daro mažiausią. Lemiami kriterijai poveikiui aplinkai yra pakuotės svoris ir dydis.

CO2 ekvivalento pėdsakas pagal litrą gėrimui skirtingoms pakuotėms pateikiamas paveikslėlyje:

Didžiausias vyno ir alaus poveikis aplinkai susidaro dėl jų pakuotės. Stipriesiems alkoholiniams gėrimams, remiantis Alko tyrimu, pakuotės yra antroje vietoje po energijos, kurią alkoholinių gėrimų gamintojai sunaudoja gamyboje. Taigi, gėrimų pakuotės pasirinkimas iš tiesų turi skirtumą!

Lyginant butelius, draugiškiausias yra pagamintas iš PET plastiko. Jo CO2 pėdsakas sudaro tik apie 35 % tradicinio stiklo butelio. Pagrindinis skirtumas susidaro dėl skirtingo gamybos proceso, stiklo liejimui reikia itin daug energijos. Stiklo gamyboje temperatūra siekia apie 1400-1600 ºC.

Suomijoje plinta lengvi stiklo buteliai, kurie sveria apie 420 g ir turi apie 22 % mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Alko juos žymi kaip “Green Choice”:

Nustatyti maksimalaus svorio reikalavimai:

  • 0.33 L – 220 g.
  • 0.5 L – 300 g.
  • 0.75 L – 420 g.
  • 0.75 L putojančio vyno – 835 g.
  • 0.7 L stipraus alkoholio – 450 g.

Papildomai, stiklo pakuotės gamintojai gali sertifikuoti savo butelius su Nordic Ecolabel, jei bent 80 % stiklo yra perdirbtas.

Kuomet vynas pakuojamas į dežutes, maišus ar kartoną – jo poveikis aplinkai yra reikšmingai mažesnis. Aliuminio skardinių CO2 pėdsakas taip pat yra mažesnis nei plastikinių ar stiklinių butelių, bet tik tuomet kai bent 70 % skardinės pagaminta iš perdirbto aliuminio.

Paprasta taisyklė – rinktis kuo lengvesnes pakuotes ir pagamintas iš perdirbamų medžiagų (stiklo, PET, kartono, aliuminio, o pvz. Tetra-Pak – neperdirbamas). Efektyvus rezultatas pasiekiamas tada, kai vartotojai gėrimų pakuotes teisingai rūšiuoja. Lietuvos kontekste į depozitą arba į stiklinės pakuotės (žalią) konteinerį.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimą ir Aplinkos ministeriją skatinti perdirbamų medžiagų ir kuo lengvesnių pakuočių naudojimą ir per didesnius aplinkosauginius mokesčius vienkartinėms pakuotėms. Taip pat nepamiršti ir daugkartinių pakuočių suteikiant joms prioritetą prieš vienkartines.