Didėjant susirūpinimui dėl maisto tiekimo saugumo, infliacijos ir maisto atliekų poveikio aplinkai, Europos Komisija pasiūlė teisiškai privalomus tikslus sumažinti maisto atliekų kiekį visoje ES.
Pagal naujausią strategiją, pristatytą liepos pradžioje, valstybės narės turės 10 proc. sumažinti maisto švaistymą maisto perdirbimo ir gamybos sektoriuose ir 30 proc. maitinimo sektoriuje, prekyboje ir namų ūkiuose.
Dalis ES šalys jau vykdo atliekų prevencijos programas, tačiau visuotinai pripažįstama, kad maisto švaistymas nėra mažinamas pakankamai ir išlieka didele aplinkos problema.
2020 m. visoje ES išmatuotas bendras maisto atliekų kiekis siekė 59 mln. tonų šviežios masės – tai prilygsta maždaug 250 000 mėlynųjų banginių, didžiausių žinduolių Žemėje. Perskaičiavus kiekvienam ES gyventojui, gaunasi po 131 kg maisto atliekų.
Lietuvoje Eurostat pateikiamuose skaičiuose (čia) matoma, kad gyventojui tenka ten 137 kg iššvaistomo maisto per metus. Palyginimui, Žemės ūkio ministerijos užsakytu tyrimu (čia) kasmet iššvaistoma beveik 394 828 tonų maisto. Vienam gyventojui gaunasi apie 141 kg. Didžioji dalis (apie 60 %) iššvaistoma namų ūkiuose. Kitos reikšmingos sritys: žemės ūkis (apie 21 %), maisto pramonė (apie 4.5 %) ir mažmeninė prekyba (apie 12.5 %).
Eurostat 2020 m. išmatuotas maisto atliekų kiekis bus atskaitos taškas, nuo kurio Europos Komisija kels tikslus ir stebės valstybių narių pažangą, pirmoji patikra numatyta 2027 metų pabaigoje.
Daugiau nei pusė visų, tiek ES, tiek Lietuvoje, maisto atliekų susidaro namų ūkiuose. Maisto atliekų mažinimas namų ūkiuose turėtų didelį poveikį ne tik aplinkai, bet ir šeimų biudžetams. Kai maistas išmetamas, prarandami ir kiti ištekliai, įskaitant vandenį, energiją ir žemės ūkio žaliavas, dėl kurių sąvartynuose išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Pasiekti maisto atliekų švaistymo sumažinimo namų ūkiuose itin sudėtinga, nes praktiškai nėra priemonių tą sukontroliuoti, galima taikyti beveik tik minkštąsias priemones, pvz., edukaciją. Dalyje valstybių pasiteisinęs sprendimas – kompostavimo skatinimas namuose. Visiškai kita situacija yra prekyboje, maitinimo sektoriuje bei maisto gamybos pramonėje.
Vienas iš pačių geriausių to pavyzdžių būtų privalomas tinkamo maisto maisto aukojimas tą darančioms labdaros ir paramos organizacijoms, kuris Čekijoje galioja nuo 2018 m. ir pasiekia vis geresnius rezultatus (čia). Taip ne tik sumažinamas maisto švaistymas, bet ir prisidedama prie skurdo švelninimo. Ar Lietuvos Vyriausybė ryšis reikšmingoms, bet kietoms priemonėms?
VšĮ “Žiedinė ekonomika” 2021 m. paruoštos rekomendacijos mažinti maisto švaistymą (čia).
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio, Aplinkos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas iškelti 50 % maisto švaistymo tikslą visose maisto tiekimo grandinėse ir imtis griežtų, bet veiksmingų priemonių, kurios padėtų išspręsti šią nepateisinamą problemą.