Energijos institutas Ember pateikė ataskaitą (čia) kaip Jungtinė Karalystė (JK) galėtų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, taip taupant išlaidas ir didinant energetinį saugumą.
Buvo anlizuojama švarios elektros energijos gamybos augimas kartu su šilumos ir transporto elektrifikavimu, apskaičiuojant, kiek dėl šio proceso sutaupoma namų ūkių elektros energijos vartojimo efektyvumo. Tyrime gauti rezultatai puikiai tinka ir Lietuvoje.
Keletas esminių įžvalgų:
- Saulės ir vėjo elektros energija yra efektyvesnė ir jos iššvaistoma gerokai mažiau.
Sparčiai atsisakius anglių, JK jau dabar didėja efektyvumas ir mažėja energetikos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekis.Nuo 2012 m., kai anglių naudojimas pasiekė aukščiausią lygį, JK energetikos sektoriaus išmetamųjų teršalų intensyvumas sumažėjo 20 proc. Tai pavyko pasiekti per tą patį laikotarpį keturis kartus padidėjus vėjo ir saulės energijos gamybai, kuri iš esmės išstūmė akmens anglimi varomą energiją, o dujų gamyba tik trumpam pakilo ir pernai vėl sumažėjo iki 2012 m. lygio.
Dėl to sistema tapo efektyvesnė, nes vėjo ir saulės energijos švaistymas, palyginti su iškastiniu kuru, yra mažesnis. Vėjas ir saulė elektrai gaminti naudoja laisvus ir atsinaujinančius energijos šaltinius, todėl manoma, kad gaminant elektrą energija nėra švaistoma. Kita vertus, dėl degimo procesui būdingo neefektyvumo, deginant iškastinį kurą elektros energijai gaminti, nemaža dalis pirminio kuro sąnaudų prarandama kaip iššvaistyta energija. Dujų ir anglių elektrinėse paprastai pagaminama atitinkamai tik 50 % ir 34 % pirminės energijos.
Sparčiai augant vėjo ir saulės energijos naudojimo mastui, švarios energijos efektyvumas tapo reikšmingas. 2000 m., kai JK energetikos sektoriuje dominavo iškastinis kuras, 60 proc. visos suvartojamos energijos buvo iššvaistoma. Dabar, kai didžiąją dalį elektros energijos gamina švarūs šaltiniai, švaistomos energijos dalis 2023 m. sumažėjo iki 47 %, t. y. 21 %. 2000 m. 1 elektros energijos vienetui pagaminti reikėjo 2,5 energijos vieneto. Iki 2023 m. šis rodiklis sumažėjo iki 1,9 vieneto.
Lietuvoje situacija irgi gerėja, didėja galutinės energijos santykis lyginant su pirmine energija:
2. Dujiniai katilai naudoja apie 4 kartus daugiau energijos (iškastinio kuro) nei šilumos siurbliai
Siekiant pagaminti katiluose šilumos energiją yra dideli nuostoliai ir gamyba yra tiesioginė, kuomet šilumos siurbliuose iš vienos elektros kWh pagaminama apie 4 kWh šilumos. Dėl šaltesnių žiemų Lietuvoje tas rodiklis gali būti vidutiniškai ties 3, tačiau tai iš esmės nereikia situacijos. Vienas iš esminių problemos sprendimo būdų – uždrausti naujų iškastinio kuro katilų diegimą, ką jau padarė daugybė Europos valstybių (plačiau čia).
3. Elektromobiliams reikia tris kartus mažiau energijos nei automobiliams su vidaus degimo varikliais
Akivaizdu, kad efektyviausia motorinė transporto rūšis – elektromobiliai. Tas pats pilnumoje galioja ir Lietuvoje. Jokie biodegalai ar biometanas nėra spredimas, nes tai tik pratęsia Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didžiūlę taršą (pagrinde NOx ir kietosiomis dalelėmis).
4. Elektrifikacijos nauda nusveria padidėjusią elektros paklausą
Jungtinėje Karalystėje jau prasidėjo švarus elektrifikavimas. Tai padeda gerokai sumažinti iškastinio kuro suvartojimą, nes švari elektrifikacija iškastinio kuro poreikį sumažina kur kas labiau nei sukuriamas elektros energijos poreikis.
2023 m. vėjo ir saulės energija sudarė 33 proc. visos JK elektros energijos gamybos. Elektromobiliai 2023 m. sudarė 20 % naujų transporto priemonių pardavimų ir pasiekė 4 % visų keliuose esančių transporto priemonių. Šilumos siurblių įrengimas taip pat didėja, tačiau daug kuklesniu tempu. 2023 m. JK šilumos siurblius turėjo 1,5 % namų ūkių, o prieš devynerius metus jų buvo 0,5 %.
Elektromobilių ir šilumos siurblių poveikis JK elektros energijos poreikiui iki šiol buvo nedidelis – 2023 m. jis padidės 6,3 TWh. Tai sudaro tik 2 % viso JK elektros energijos poreikio. Nepaisant to, elektros energijos poreikis didės sparčiau. Prognozuojama, kad 2030 m. elektrinės transporto priemonės ir šilumos siurbliai padidins elektros energijos poreikį 33 TWh, o tai sudaro 11 % viso 2023 m. poreikio.
Tačiau dėl elektrifikacijos ir dekarbonizacijos padidėjęs efektyvumas reiškia, kad, nepaisant šio elektros energijos paklausos augimo, energijos vartojimas ir iškastinio kuro suvartojimas toliau sparčiai mažės. Esant dabartinei švarios energijos daliai JK elektros energijos gamyboje, elektra varomiems automobiliams nuvažiuoti tą patį atstumą reikia tris kartus mažiau energijos nei benzinu varomiems automobiliams, todėl elektrifikavimo poveikis tinklui yra mažesnis. Be to, elektrifikavimas keturis kartus labiau sumažina iškastinio kuro poreikį nei jo sukeliamas elektros energijos poreikis.
Išvada
Reikia kuo daugiau tvarios (nedarančios reikšmingos žalos gamtai ir besidalinčios nauda su vietos bendruomenėmis) saulės ir vėjo energetikos, kuri patenkintų šilumos siurblių, keičiančių iškastinio kuro katilus) ir elektromobilių, keičiančių automobilius su vidaus degimo varikliais, sukuriamus poreikius.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia jau nuo 2025 m. uždrausti naujų iškastinio kuro katilų pardavimą ir naudojimą Lietuvoje bei imtis daugybės pakeitimų, kurie leistų pakeisti vidaus degimo variklius turinčias transporto priemones elektromobiliais (plačiau čia).