Kaip spręsti Baltijos jūros taršos problemą?

Baltijos jūra, nuostabus ir unikalus gamtos darinys, deja, patenka į labiausiai užterštų jūrų penketuką (čia). Tai yra dėl eutrofikacijos, kurią dėl maistinių medžiagų pertekliaus sukelia dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo ima trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas ir atsiranda toksiškų bakterijų. Net apie 98 proc. Baltijos jūros paveikta šio pavojingo reiškinio. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis (čia) iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą ir nuolat didėja.

Tai yra dėl intensyvėjančios žemės ūkio sektoriaus veiklos ir nuolat augančių intensyvių (javų, rapsų ir kt.) pasėlių plotų. Tokiuose plotuose paprastai žemė intensyviai tręšiama ir dirbama, ko pasėkoje netinkamu laiku ir pertekliniai mineralinių trąšų kiekiai per vidaus vandenis patenka į Baltijos jūra.

Kaip būtų galima pažaboti tokią taršą? Mažinant jos šaltinį t.y. netinkamą ir perteklinį mineralinių trąšų naudojimą. Beveik visi žemdirbiai sulaukia išmokų už savo sunkų darbą iš ES ir Lietuvos biudžetų. Tokios išmokos turėtų būti skiriamos tik tiems žemdirbiams, kurie ūkininkauja atitikdami ES ir Lietuvos gyventojų interesą – pagal žaliąjį kursą (plačiau čia). Jame numatyta, kad iki 2030 m. mineralinių trąšų turėtų būti sunaudojama 20 % mažiau.

Sprendimui reikėtų:

  1. Sukurti tręšimą mineralinės trąšomis reglamentuojantį LR Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymą tokį kaip LR Aplinkos ministro ir LT Žemės ūkio ministrų įsakymas dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo (įsakymas čia).

2. Papildyti mineralinėmis trąšomis LR žemės ūkio ministro įsakymą dėl žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimą (įsakymas čia):

  • Per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mineralinės trąšomis mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha.
  • Žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys mineralinėmis trąšomis, mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti tręšimo planą, kuris turi būti patvirtintas žemės ūkio veiklos subjekto parašu. Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą mineralinėmis trąšomis, mėšlu ir (ar) srutomis ir pateikiamas kontroliuojančiajai institucijai paprašius.
  • Draudžiama mineralinėmis trąšomis, mėšlu ir (ar) srutomis tręšti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus, kai Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatyta tvarka gali būti leidžiama ankstesnė tręšimo laikotarpio pradžia. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterptų srutų bei mėšlo, išskyrus tirštąjį mėšlą, kuris laikomas rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus.
  • Draudžiama mineralines trąšas, mėšlą, srutas ir (ar) trąšas skleisti ar įterpti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.
  • Draudžiama mineralines trąšas, skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

3. Papildyti LR Žemės ūkio ministro įsakymą dėl sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimą (įsakymas čia) atsakomybe už perteklinį mineralinių trąšų naudojimą.

Tuomet Lietuva prie Baltijos jūros taršos prisidėtų ženkliai mažiau!

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Žemės ūkio ministeriją pradėti pokyčius ir mineralines trąšas prilyginti mėšlui ir srutoms.

Pilnas dokumentas apie Lietuvos dirvožemio apsaugą čia: https://www.akoalicija.lt/dirvozemis