Laikas sutvarkyti kvailą klimato politiką

Rugpjūčio 1-mos dienos LRT eteryje pokalbyje dėl Ukrainos grudų eksporto (nuo 6 min), Lietuvos grūdininkų asociacijos prezidentas paminėjo, kad grūdų kainos labai priklauso nuo naftos kainų. Atrodytų kodėl grūdai turėtų būti priklausomi nuo energetikos išteklių kainų? Tai yra dėl to, kad iš grūdų galima pagaminti etanolį – biodegalus, kurie gali pakeisti naftą. Koreliacija yra labai stipri dėl Šiaurės Amerikoje ir Europoje stipriai išvystytų pirmos kartos biodegalų pramonių. Ar visi pasaulio žmonės turi mokėti daugiau už maistą dėl keletos šalių noro pasigaminti biodegalų?

Dėl tokios Europos Sąjungos šalių (tarp jų ir Lietuvos) politikos naudoti maistines žaliavas degalams daugiau moka ne tik maisto pirkėjai, bet ir degalų naudotojai. Tai susidaro dėl to, kad Europoje pirmos kartos biodegalai yra brangesni už naftos produktus bei su tuo pačiu kiekiu yra nuvažiuojama mažiau.

Kaip iš viso prie to buvo prieita? Prieš 11 metų Europos Sąjungą pristatė pirmuosius biodegalų mandatus. Pasiūlymas tuo metu atrodė patraukliai – ūkininkai prisidėtų gaminant žaliuosius degalus. Tai turėjo sumažinti Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus ir padaryti labiau energetiškai saugią. Dabar jau akivaizdu, kad deginti iš maisto žaliavų gautus degalus vidaus degimo varikliuose nėra tvaru. Biodegalai nesugebėjo prisidėti prie Europos energetinio saugumo. Iš esmės visas biodyzelino augimas nuo 2009 m. buvo dėl importuojamų žaliavų tokių kaip palmių aliejus, PFAD ar sojų aliejus.

Laimei, tiek Lietuvoje (jau pasiekta!) tiek visoje ES palmių aliejaus greit nebeliks biodegaluose. Panaši ateitis laukia ir sojų aliejaus, jeigu ES parlamentas toliau vykdys tikslingą politiką. O kaip dėl rapsų, saulėgrąžų, kviečių ir kukurūzų? Ar ne geriau jeigu mes tiesiog atsisakytume deginti pagrindines maisto žaliavas?

Šiuo metu yra labai teisingas momentas klausti šio klausimo. Lyginant su prieš pandeminiu lygmeniu, kurį dar labiau pablogino rusijos vykdomas karas Ukrainoje, žmonių patiriančių didelį maisto trūkumą padidėjo daugiau nei 200 milijonų. Dabar net apie 345 milijonai gyventojų nežino ar turės ko pavalgyti kitą dieną. Alkis ir badas atneša nepakeliamą kančią ir neviltį. Paskutinis kartas kai milijonai žmonių buvo alkani prie Europos sienų, tai sukėlė Arabų pavasarį ir po to sekusią migrantų krizę.

Nepaisant didžiulių maisto produktų kainų padidėjimo, Europos Sąjungos šalyse toliau maisto žaliavos naudojamos kaip kuras. Skaičiuojama, kad 10000 tonų kviečių kasdien patenka į vidaus degimo variklius. Lietuvoje šis skaičius siekia apie 220 tonų. Iš viso ES sunaudojamo sojų aliejaus, net trečdalis tampa biodegalais. Rapsams ir palmių aliejui šis skaičius didesnis nei pusė.

Tokia situacija yra akivaizdžiai kvaila ir žalinga aplinkai. Ir tai nėra kokios piktos korporacijos darbeliai, o pačios Europos klimato politikos dalis. Kai kurios ES šalys, pvz., Vokietija, planuoja pakeisti maistinės žaliavos biodegalus tvariais antros kartos kartos biodegalais ir atsinaujinančia elektra.

Laikas pačiai ES panaikinti pirmos kartos biodegalų mandatą ir panaikinti visas kitas paramos formas. Šalys, kurios sugeba pakeisti pirmos kartos biodegalus antros kartos biodegalais ir elektra turėtų būti skatinamos. Deja, šiuo metu biodegalai yra laikomi praktiškai be ŠESD dėl ko daug valstybių juos naudoja, kad pasiektų nacionalinius poveikio klimatui mažinimo uždavinius.

Jau šį rugsėjį Europos parlamentarai turės galimybę sutvarkyti biodegalų reikalus. Metų metais biodegalų žala buvo daugiausia jaučiama Indonezijos, Malaizijos ir Brazilijos atogrąžų miškuose. Tačiau augaliniams aliejams ir duonos produktams brangstant, Europos vartotojai pradeda jausti pirmos kartos biodegalų kvailystės poveikį.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos, energetikos ir žemės ūkio ministerijas bei LR Seimo narius imtis iniciatyvos ir Lietuvoje pakeisti pirmos kartos biodegalus antros kartos bei atsinaujinančia elektra.