Oslas yra vienas sparčiausiai augančių Europos miestų, o statybos yra labai svarbios jo miestovaizdžiui pertvarkyti. Dėl mieste vykdomos klimato politikos statybose šiuo metu siekiama „grynojo nulio“ (angl. net zero), t. y. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos panaikinimo, naudojant elektrines mašinas ir kitas intervencines priemones, kuriomis siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Palyginti su įprastinėmis dyzelinėmis, tokia elektrinė technika yra gerokai tylesnė.
Tylesnės ir švaresnės statybvietės – tai tik vienas iš būdų, kaip miestas formuoja savo klimato biudžetą, kurį 2016 m. sukūrė Oslo klimato agentūra, Norvegijai pasirašius 2015 m. Paryžiaus susitarimą, kuriuo siekiama padėti apriboti pasaulinės temperatūros kilimą, kad jis neviršytų 1,5 laipsnio C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.
Šia fiskaline priemone kasmet nustatomos viršutinės prie klimato kaitos prisidedančių dujų, leidžiamų visame mieste, ribos, stebima pažanga laikui bėgant ir padedama nustatyti veiksmingiausias intervencines priemones. Ji integruota į metinį savivaldybės biudžeto sudarymo procesą ir didina atskaitomybę už aukštų tikslų siekimą bei įgyvendinimą.
Rezultatai buvo dramatiški, paskatinę pokyčius įvairiuose sektoriuose, pagerinę žmonių gyvenimą ir sukūrę modelį, kuriuo dabar seka kiti miestai!
Miestų indėlis į klimato kaitą yra sudėtingas ir nelengvai pastebimas. Kaip miestų valdžiai pradėti keisti daugelio skirtingų miestų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinių trajektoriją? Ir kaip užtikrinti ŠESD mažėjimą?
Klimato biudžetas – tai Oslo būdas užtikrinti atskaitomybę už savo ambicingą įsipareigojimą iki 2030 m. 95 proc. sumažinti miesto mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2009 m. lygiu.
Dabar Osle klimato kaitos klausimai yra miesto politikos formavimo pagrindas. Klimato biudžetas leidžia miesto agentūroms skaidriai ir bendradarbiaujant pasidalyti išmetamųjų teršalų mažinimo naštą, kuri yra įtvirtinta finansų departamente. Nors dėl to vykdomi veiksmai nebūtinai būdingi tik Oslui, klimato biudžetas yra nauja sistema, užtikrinanti atskaitomybę už išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.
Pagrindiniai klimato biudžeto privalumai yra tai, kad juo skatinama imtis ankstyvų veiksmų, nustatomos intervencinės priemonės, kurių sėkmė priklauso nuo daugelio miesto agentūrų, ir suteikiama galimybė miestui tiesiogiai bendradarbiauti su privačiomis įmonėmis, kad būtų sukurta naujų technologijų paklausa.
Kai kurios iš intervencinių priemonių apima perėjimą prie elektrinių transporto priemonių, saugesnių dviratininkų ir pėsčiųjų judėjimo mieste užtikrinimo, nulinės taršos statybviečių kūrimo ir anglies dioksido surinkimo technologijų diegimą atliekų deginimo gamykloje.
Išmetamųjų teršalų kiekį pavyks dar labiau sumažinti 2027 m. baigus statyti Klemetsrudo elektrinę, kuri išspręs 17 proc. miesto ŠESD, susidarančių deginant atliekas ir gaminant energiją. Klemetsrudo elektrinė taps pirmąja pasaulyje atliekų naudojimo energijai gaminti jėgaine, kurioje bus įrengta anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistema, galinti per metus surinkti 400 000 tonų anglies dioksido. Tai yra blogas sprendimas, nes daug efektyviau būtų taikyti gamintojo atsakomybę ir intensyvų rūšiavimą.
Preliminariais skaičiavimais klimato biudžetas padeda Oslui 28 % sumažinti viso miesto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prognozuojama, kad iki 2030 m., taikant šiuo metu priimtas priemones, išmetamųjų teršalų kiekį pavyks sumažinti 65 %.
Klimato kaitos biudžeto poveikis jaučiamas ir už Oslo ribų. Maždaug 200 įvairaus dydžio Norvegijos savivaldybių, pavyzdžiui, Askerio ir Bodo, vadovaujasi Oslo gairėmis ir skatina „nulinę“ statybą ir nulinės taršos transportą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos savivaldybes nusistatyti klimato budžetus ir susieti juos su miesto finansais.