Pažangieji biodegalai ir biodegalai iš atliekų vis dažniau propaguojami kaip tvarios alternatyvos iškastiniam kurui ir žalingiems augalinės kilmės biodegalams.
Kas yra pažangieji ir atliekiniai biodegalai?
Pagal ES ekologiškų degalų įstatymą, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (RED III), pažangieji biodegalai ir biodegalai iš atliekų skirstomi į medžiagas, kurias reikia perdirbti sudėtingiau (A dalis), pavyzdžiui, šiaudus ir miškų ūkio atliekas, ir lengviau išgaunamus aliejus, pavyzdžiui, naudotą kepimo aliejų ir gyvūninius riebalus (B dalis).
ES klimato politika skatina pažangiuosius biodegalus
Keliose ES klimato politikos kryptyse numatyta naudoti pažangiuosius biodegalus ir biodegalus iš atliekų. Pagrindinė politikos priemonė – Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva – RED. ES degalų ir ReFuel ES reglamentai, skirti atitinkamai laivybai ir aviacijai, taip pat remia šiuos biodegalus.
Pastaraisiais metais pažangiųjų ir atliekinių žaliavų naudojimas labai išaugo, pamažu išstumdamas maistinių augalų biodegalus ir 2022 m. pasiekdamas 40 proc. visų suvartojamų biodegalų.
ES taikomas dvigubo skaičiavimo mechanizmas reiškia, kad IX priede nurodyti biodegalai į žaliosios energijos tikslus įskaičiuojami du kartus. Tai reiškia, kad IX priede nurodyti biodegalai sudarė beveik 60 proc. viso biodegalų indėlio siekiant transporto sektoriaus tikslo. Iš viso biodegalai sudaro beveik 7 proc. transporto energijos poreikio ES.
Beveik du trečdaliai pažangiųjų atliekų ir atliekų kiekio teko tokioms žaliavoms kaip naudotas kepimo aliejus ir gyvuliniai riebalai, po jų sekė pramoninės atliekos ir palmių aliejaus gamyklų nuotekos (POME). Italijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje 2022 m. suvartota daugiau nei pusė IX priede nurodytų biodegalų, tačiau proporcingai didžiausia vartotoja buvo Švedija, kuri pažangiaisiais ir atliekiniais biodegalais padengė 13 proc. savo transporto energijos.
Ar pažangieji biodegalai naudingi planetai?
Nepaisant to, kad vis dažniau reklamuojamos kaip ekologiškas sprendimas, pažangiųjų ir atliekinių medžiagų naudojimas biodegalams gaminti susijęs su dideliais iššūkiais.
Deginant biomasę vis tiek išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o medienos atveju gali prireikti metų ar dešimtmečių, kol išsiskirianti anglis (CO2 pavidalu) vėl bus sugrąžinta.
Skatinant naudoti pirmines miškininkystės atliekas, pavyzdžiui, žievę ar medžių viršūnes, kurios būtinos atsinaujinimui ir biologinei įvairovei, greičiausiai padidės spaudimas Europos miškams.
Duomenys rodo, kad žemės naudojimas biodegalų kultūroms auginti yra labai neefektyvu, dėl to keičiasi žemės paskirtis ir kertami miškai. Tarpiniai ir kiti energetiniai augalai laikomi „pažangiaisiais“, todėl tikėtina, kad dėl jų padidės pesticidų, trąšų ir vandens naudojimas.
Be to, dauguma pažangiųjų biodegalų žaliavų jau naudojamos kituose sektoriuose, pavyzdžiui, pjuvenos medžiagoms arba neapdorotas glicerinas chemijos pramonėje. Perkėlus šias žaliavas, gali būti netiesiogiai išmetama daugiau teršalų, jei jų dabartiniam naudojimui bus pradėtos naudoti ne tokios tvarios medžiagos, o tai gali panaikinti bet kokį sutaupymą, palyginti su iškastiniu kuru.
Atliekų žaliavos yra ribotos
Nors 1 ir 2 kategorijų naudotas kepimo aliejus arba gyvūniniai riebalai gali būti tvarios žaliavos, jų kiekis šalyje yra labai ribotas ir jie jau daugiausia perdirbami kaip biodegalai.
Kitos žaliavos, pavyzdžiui, komunalinės ir pramoninės atliekos arba nuotekų dumblas, taip pat galėtų būti laikomos tvariomis, tačiau perdirbimo technologijos šiandien dar labai neaiškios, o ateityje atliekų kiekiai turėtų mažėti dėl geresnio perdirbimo ir pakartotinio naudojimo.
Apskritai, manoma, kad tikrai tvarių biodegalų bus nedaug ir jų nepakaks, kad ilgainiui būtų įvykdyti plataus užmojo ES įgaliojimai dėl transporto sektoriaus anglies dioksido išmetimo mažinimo. Atsinaujinantys vandeniliniai degalai bus būtini norint sumažinti anglies dioksido išmetimą aviacijos ir laivybos sektoriuose, o nulinės emisijos transporto priemonės, ypač elektrinės, yra geriausia galimybė sumažinti anglies dioksido išmetimą kelių sektoriuje.
Sukčiavimo rizika
Skatinimas naudoti biodegalų gamyboje atliekas didina jų vertę, todėl imamasi sukčiauti. Ilgai laukta ES Sąjungos duomenų bazė turėtų padidinti skaidrumą biodegalų tiekimo grandinėje, tačiau dėl sertifikavimo procesams būdingų trūkumų mažai tikėtina, kad ji pati savaime sustabdys sukčiavimą. Vietoj to ES ir jos valstybės narės turi imtis kitų priemonių, kad veiksmingai kovotų su sukčiavimu ir užtikrintų, kad biodegalams gaminti būtų naudojamos tikrai tvarios žaliavos.
Rekomendacijos
- Išbraukti problemines žaliavas iš IX priedo sąrašo arba bent jau apriboti jų indėlį siekiant RED tikslų.
- Prieš nustatant tikslus, nustatyti vietines galimybes, ypatingą dėmesį skiriant atliekų hierarchijai.
- Nustatyti ne daugiau kaip 3,5 proc. pažangiųjų biodegalų tikslą su dvigubu skaičiavimu. IX priedo B dalies viršutinė riba turi būti 1,7 % arba mažesnė.
- Reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų daugiau informacijos, ir taikyti skaidresnes taisykles kiekvienam degalų tiekėjui.
- kovoti su sukčiavimu įsteigiant specialų sukčiavimo tyrimų padalinį ir visiškai peržiūrint sertifikavimo sistemą.
- Dėmesys švaresnėms alternatyvoms mažinant transporto sektoriaus anglies dioksido išmetimą: pirmenybė teikiama tiesioginiam elektrifikavimui, o laivybai ir aviacijai – vandeniliui ir elektroniniams degalams.
Pilna Transport & Environment studija čia.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimo narius atsižvelgti į ribotą tvarių žaliavų pažangiesiems ir iš atliekų pagamintiems biodegalams ir apriboti tokių biodegalų kiekius.