Šiuo metu Lietuvoje apie trečdalis šalies vandens telkinių neatitinka geros ekologinės būklės nustatytų reikalavimų, tarp jų ir Kuršių marių bei Baltijos jūros priekrantės vandens telkiniai. Viena iš pagrindinių tokios situacijos priežasčių – perteklinis mineralinių trąšų naudojimas žemės ūkyje. Įvertinus dabartinį netvarų mineralinių trąšų naudojimą, keletas sprendimo būdų – privaloma mineralinių trąšų apskaita, nustatant maksimalias tręšimo normas ir pakeičiant mineralines trąšas organinėmis.
Nuoseklaus mineralinių trąšų keitimo organinėmis gali būti pasiekiamas paramos mechanizmais. Pavyzdžiui ūkininkai gautų kompensaciją kaip paskatą, pakeitę mineralines trąšas organinėmis. Verta atkreipti dėmesį, jog maisto ir žaliųjų atliekų grąžinimas į dirvožemį yra žiedinės bioekonomikos dalis.
Lietuvoje susidaro apie 1 mln. tonų augalinių ir gyvūninių atliekų (plačiau čia), iš kurių galėtų būti pagaminamos biodujos (ir anaerobinis kompostas) bei kompostas. Apdorotos atliekos galėtų būti sugrąžintos, kaip organinės trąšos, į žemės ūkio dirvą. Komposto ir anaerobinio raugo kokybės užtikrinimui yra parvirtinti teisės aktai (plačiau čia), kuriais vadovaujantis pagaminti tręšiamieji produktai atitinka ES keliamus tręšiamųjų produktų saugos reikalavimus ir yra tinkami naudoti žemės ūkyje. Toks atliekų panaudojimas prisidėtų prie žiedinės bioekonomikos Lietuvoje sukūrimo:
Kodėl tai nevyksta dabar?
Šiuo metu yra menkas ūkininkų pasitikėjimas Lietuvoje pagamintų organinių trąšų kokybe bei žinių trūkumas apie jų naudojimą. Be to, organinių trąšų transportavimas sudėtingesnis, o išbarstymui reikalinga tam tinkanti technika, tai užima laiko ir kainuoja. Esant menkai komposto ir anaerobinio raugo paklausai, nevyksta investicijos į naujų augalinės ir gyvūninės kilmės atliekų surinkimo, apdorojimo ir kompostų gamybos pajėgumus.
Kokios organinės trąšos būtų tinkamos?
Kompostas ir anaerobinis raugas, sertifikuotas pagal LR Aplinkos ministro nustatytą tvarką (plačiau čia), arba kompostai, sertifikuoti CE ženklu pagal ES Tręšiamųjų produktų reglamentą (plačiau čia). Tokios organinės trąšos yra ne tik saugios dirvožemiui (plačiau čia), bet ir sumažina mineralinių trąšų poreikį (ir su tuo susijusius CO2 bei N2O išmetimus, ir netvarų naudojimą žemės ūkyje) bei pagerina dirvožemio savybes (padidina organinių medžiagų kiekį, pagerina struktūrą, galimybes išlaikyti drėgmę, padidina biologinę įvairovę bei jos aktyvumą).
Kur dabar gaminamos tokios organinės trąšos?
Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse, maisto/virtuvės atliekų anaerobinio apdorojimo įrenginiuose ir kompostavimo aikštelėse, įvairiuose mėšlo anaerobinio apdorojimo įrenginiuose ir ūkininkų ūkiuose.
Kokie organinių trąšų parametrai ir kaip jie pasilygina su mineralinėmis trąšomis?
Organinių trąšų parametrai priklauso nuo žaliavų, iš kurių jos buvo pagamintos.
Pavyzdžiui, Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras gamina žaliųjų atliekų ir maisto atliekų kompostus (plačiau čia):
Visi rodikliai skaičiuojami sausai masei | Žaliųjų atliekų kompostas | Maisto atliekų kompostas | Amonio salietra | YARAMILA 07-20-28 |
Organinė medžiaga | ~25,23 % | ~47,43 % | – | – |
Bendras azotas (N) | ~0,9 % | ~1,58 % | 34,4 % | 7 % |
Bendras fosforas (P) | ~0,23 % | ~0,36 % | – | 20 % |
Bendras kalis (K) | ~0,75 % | ~1,11 % | – | 28 % |
pH | ~8,6 | ~8,84 | > 5,0 | > 4,5 |
Norint su organinėmis trąšomis pasiekti tą patį maistinių medžiagų kiekį, kaip su mineralinėmis trąšomis, reikia išberti maždaug 10-15 kartų didesnį kiekį trąšų.
Kokio dydžio galėtų būti kompensacija ūkininkui ir susietos sąlygos?
Galėtų būti nustatytas minimalus kiekis sertifikuotos organinės trąšos išbarstymui žemės ūkio naudmenose (pvz. 5-8 tonos sausos medžiagos organinių trąšų hektare per metus), už kuriuos išmokama tam tikra fiksuota išmoka, kuri padėtų padengti vidutinius kompostų transportavimo ir išbarstymo kaštus ir siektų, pvz. 50-80 Eur/ha/metus.
Naudojamos organinės trąšos turėtų būti pagamintos ne toliau nei apie 50-70 km nuo jų panaudojimo vietos.
Naudojantys organines trąšas ūkiai turėtų parodyti, kad atitinkamai sumažino savo mineralinių trąšų naudojimą.
Galimos paramos apimtys?
Tikslinga tokį projektą įgyvendinti pilotiniu rėžimu kokiame nors viename Lietuvos regione 1-3 metus. Po to įvertinti kiek pakito organinių trąšų ir mineralinių trąšų naudojimas, ar pavyko paskatinti naujos organinių trąšų gamybos pajėgumų atsiradimą, dalyvaujančių ūkių atsiliepimus ir dirvožemio savybių pokyčius.
Ar egzistuoja pavyzdžių užsienyje?
Pjemonto regione (Italijoje) nuo 2015 m. KPP agrarinės aplinkosaugos ir klimato programoje taikoma “10.1.3.3 Apporto di matrici organiche in sostituzione della concimazione minerale” priemonė, pagal kurią skatinama naudoti anaerobinį raugą ir kompostą. Reikalavimas yra naudoti bent po 4 t/h vaismedžiams arba 6 t/h žoliniams augalams organinių trąšų pagal sausą medžiagą. Už komposto naudojimą išmokos siekia (plačiau čia):
- 180 Eur/ha/metus vaismedžiams;
- 260 Eur/ha/metus žoliniams augalams.
Už kitų organinių trąšų nei kompostas naudojimą:
- 180 Eur/ha/metus vaismedžiams;
- 300 Eur/ha/metus žoliniams augalams.
2021 m. metais šiai priemonei Piemonto regione skirti 4050000 Eurai.
Italijoje yra ir daugiau regionų (plačiau čia), kuriuose finansuojamas organinių trąšų naudojimas:
Regionas | Tikslas | Priemonės |
Abrucai | Optimizuoti bendras ūkių pajamas, padidinant konkurencingumą, ypatingai susijusias su technologinėmis inovacijomis. | Suteikiama parama įsigyjant techniką, įskaitant ir komposto barstytuvus. |
Kampani-ja | Išlaikyti ir/arba padidinti dirvos organinių medžiagų kiekį pridedant natūralių dirvos gerintojų. | Kasmetinė parama mokama už hektarą (nuo 167 iki 301 Eur/ha) priklausomai nuo vietovės. |
Emilija-Romanija | Išlaikyti ir/arba padidinti dirvos organinių medžiagų kiekį pridedant natūralių dirvos gerintojų arba dirvos gerintojų, gautų pramoninės transformacijos metu ir suariant augalų likučius. | Per penkerius metus paramos gavėjas privalo vidutiniškai įterpti 2.5 tonos s.m./ha organinių dirvos gerintojų (tarp kurių yra ir kompostas). Parama siekia 180 Eur/ha lygumose ir 220 Eur/ha kalvotose vietovėse per metus. |
Lacijas | Skatinti dirvos tvarkymo technologijas, kurios išlaiko ir/arba padidina dirvos organinių medžiagų kiekį, naudojant tinkamas technologijas dirvos arimui, sėjomainą ir organines trąšas. | Atrinktose vietovėse dalyvaujantys ūkiai įsipareigoja 80 % dirvai teikiamų maistinių medžiagų pateikti per aukštos kokybės organines trąšas. Paramos dydis siekia 100 Eur/ha per metus. |
Markė | Perėjimas į ekstensyvų ūkininkavimą, sumažinant žemės ūkio poveikį aplinkai ir skatinant CO2 kaupimą žemės ūkio dirvožemyje. | Parama teikiama įgyvendinant penkerių metų dirvos tręšimą žaliųjų ir/arba virtuvės atliekų kompostu. Subsidija siekia 190 Eur/ha per metus. |
Toskana | Skatinti naudoti aukštos kokybės kompostuotus dirvos gerintojus. | Parama teikiama ūkiams, kurie įsipareigoja naudoti kompostuotus dirvos gerintojus, pagamintus iš žaliųjų ir virtuvės atliekų, dirvose, kuriose organinės medžiagos kiekis mažesnis nei 2 % ir kasmet komposto (pagal s. m.) panaudojama ne mažiau nei 2.5 t/ha. Maksimali subsidija siekia 240 EUR/ha per metus. |
Apulija | Suteikti pagalbą skatinant ūkius naudoti organinius dirvos gerintojus. Išskirtinai vietovėms, kuriose dirvos erozija pasireiškia ryškiausiai. | Iniciatyva teikia paramą tam tikrose teritorijose esantiems ūkiams, kurie įsipareigoja 5 metus naudoti organinius dirvos gerintojus. Paramos dydis 91 Eur/ha per metus. |
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia pradėti kelių metų trukmės pilotinį projektą, kuomet viename iš Lietuvos regionų būtų kompensuojamos su organinių trąšų (komposto ar anaerobinio raugo) susietos transportavimo ir išbarstymo išlaidos.
.