Vilnius brangina parkavimą, kiti miestai turėtų irgi

Parkavimo rinkliavos yra mokesčiai, taikomi vairuotojams už automobilių parkavimą arba darbovietėms, valdančioms privačias automobilių stovėjimo vietas, tam tikrose vietose, dažniausiai miestuose ar tankiai apgyvendintose vietovėse. Šie mokesčiai gali būti taikomi įvairiose situacijose, įskaitant gatvės parkavimo vietas, viešas parkavimo aikšteles ir privačius parkavimo objektus.

Parkavimo rinkliavos turi daug teigiamo poveikio miestuose:

  • eismo srautų valdymas: parkavimo rinkliavos padeda reguliuoti eismo srautus ir mažinti eismo spūstis, nes vairuotojai dažnai linkę mažiau naudoti automobilius, kai tenka mokėti už parkavimą;
  • miesto erdvės efektyvumas: padidinus parkavimo kainas, sumažėja automobilių kiekis miesto centruose, o tai leidžia efektyviau panaudoti miesto erdvę kitoms reikmėms, pvz., pėsčiųjų zonoms, dviračių takams ar viešosioms erdvėms;
  • ekonominė nauda: surinktos lėšos gali būti naudojamos miesto infrastruktūros plėtrai, viešojo transporto gerinimui ar kitoms viešosioms paslaugoms finansuoti. Tai padeda miestams mažinti išlaidas ir didinti pajamų šaltinius;
  • aplinkosauga: parkavimo mokesčiai gali skatinti žmones dažniau rinktis viešąjį transportą, dviračius ar kitas alternatyvas, mažinant automobilių skaičių gatvėse ir, atitinkamai, oro taršą bei triukšmą;
  • sąžiningumas: parkavimo mokesčiai padeda užtikrinti, kad parkavimo erdvės būtų naudojamos efektyviai ir sąžiningai, nes visi vartotojai moka už paslaugą, kurią naudoja. Tai mažina nepagrįstą parkavimo vietų užėmimą ilgą laiką.

Dabartinė situacija

Šiuo metu didžiuosiuose ir kurortiniuose Lietuvos miestuose parkavimo rinkliavos yra itin nedidelės, pvz., Vilniuje siekia nuo 0,3 iki 2,5 Eur per valandą, o Kaune nuo 0,5 iki 2,5 Eur per valandą. Toks jų dydis nesprendžia automobilių srautų ir parkavimosi poreikio.

Praeitą savaitę pasirodė informacija, kad Vilniaus taryba planuoja didinti parkavimo rinkliavą (plačiau čia). Tai yra labai sveikinamas žingsnsis, nes galėtų potencialiai padėti reikšmingai sumažinti parkavimo vietų poreikį.

Geroji praktika

Miestai Europoje taiko reikšmingus parkavimo rinkliavas:
Amsterdame – centrinėje miesto dalyje 6,5 – 7,5 Eur/valanda;
Paryžiuje – centrinėje miesto dalyje parkavimo rinkliava už pirmas dvi valandas siekia 6 Eur/valanda ir tuomet reikšmingai auga;

Londone – Sityje parkavimas kainuoja nuo 5 iki 10 svarų sterlingų už valandą priklausomai nuo automobilio kuro;

Taline – senamiesčio dalyje 10 ct/min (arba 6 Eur/valanda).

Dalyje pažangių miestų, kad nebūtų apeinamos parkavimo rinkliavos, miestai yra numatę verslams turintiems privačias parkavimo vietas centrinėse miesto dalyse – parkavimo vietos mokestį:
Notingheme – 550 svarų sterlingų (~650 Eur) per metus už kiekvieną parkavimo vietą darbovietėms turinčioms 11 ir daugiau darbo vietų;
Sidnėjuje (centriniame verslo kvartale) – kiekviena komercinė parkavimo vieta kainuoja 2950 Australijos dolerių (~1795 Eur).

Būtini sprendimai

Miestų, turinčių kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, savivaldybės turėtų išplėsti mokamas parkavimo vietas bei taikyti rinkliavą, kuris dydis svyruoja nuo 1 iki 5 Eur už valandą, priklausomai nuo zonų užimtumo. Taip pat centrinėse miestų dalyse apmokestinti privačias įmonių parkavimo vietas. Tai padėtų dalinai sumažinti asmeninių automobilių strautus ir padidinti viešojo transporto naudojimą. Kiti sprendimai galintys toliau mažinti automobilių srautus miestuose – spūsčių mokestis, mažos taršos zonos, geresnė dviračių infrastruktūra bei nemokamas viešasis transportas.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia visas didesnes savivaldybes didinti automobilių parkavimo rinkliavą, taip prisidedant prie mažesnio automobilių srauto ir mažesnio neigiamo poveikio klimatui bei taršos.