Naminiai kiaušiniai iš vietovės šalia atliekų deginimo jėgainės – nesaugūs vartoti

Il de Franso regioninė sveikatos agentūra paskelbė tyrimą (čia), kuriame pabrėžiamas trijų patvariųjų organinių teršalų (angl. POPs) paplitimas šio regiono kiaušiniuose, dirvožemyje ir miesto aplinkoje. Ši tarša gali būti žalinga sveikatai. Tyrimo, kurio metu buvo tiriamas dirvožemis ir kiaušiniai iš 25 paukštininkystės ūkių, esančių Île-de-France urbanizuotose vietovėse, nustatyta, kad 21 iš 25 paukštininkystės ūkių kiaušiniai buvo nevalgomi.

Tyrimui buvo pasirinkti kiaušiai kaip taršos dioksinais, furanais ir PCB indikatorius, nes jie kaupiasi riebalinėse medžiagose.

Sąvoka patvarieji organiniai teršalai (POP) apima įvairias junginių grupes, pavyzdžiui, dioksinus (PCDD), furanus (PCDF) ir polichlorintus bifenilus (PCB) . Dioksinai ir furanai yra nepageidaujami atliekų deginimo šalutiniai produktai, taip pat tam tikrų pramoninių procesų, pavyzdžiui, popieriaus masės balinimo, produktai. Jų aplinkoje daugiausia yra dėl buvusių ir esamų deginimo įrenginių ir tam tikrų pramonės šakų išmetamų teršalų.

PCB dėl savo fizikinių ir cheminių savybių yra sintetinės molekulės, XX a. plačiai naudotos įvairioms reikmėms. Daugelyje pasaulio šalių jų gamyba ir naudojimas yr uždrausti. Aplinkoje daugiausia yra dėl seniau naudotų medžiagų (klijų, alyvos, dažų ir t. t.), taip pat dėl atsitiktinės ir vietinės taršos.

POP medžiagos yra ilgaamžės, nes jos gali išlikti aplinkoje dešimtmečius po to, kai jų išmetimas visiškai sustabdomi. Jie labai giminingi riebalams ir kaupiasi gyvų organizmų riebaliniuose audiniuose visoje mitybos grandinėje . Taigi maistas yra pagrindinis būdas, per kurį gyventojai gali susidurti su POPs.

Iš 25 tirtų vietų 14 yra šalia atliekų deginimo įrenginių. Dalyje jų užterštumo lygis net 40-50 kartų viršija teisės aktais nustatytas ribines vertes prekyboje esantiems kiaušiniams. Kitos vietovės yra kiek toliau nuo deginimo įrenginių, tad ši tarša gali būti ne tik dėl atliekų deginimo. Remiantis Prancūzijos nacionaline sveikatos agentūra, ši tarša susidaro degimo metu, todėl yra susijusi su įvairiomis pramonės šakomis (įskaitant atliekų deginimo įmones), kelių tiesimu, iškastinio kuro naudojimu buitiniam šildymui.

Esant degimo procesui, toksiškos molekulės patenka į atmosferą ir galiausiai nusėda ant žemės. Todėl vištos, gaunančios bent dalį maisto iš aplinkos (žolė, vabzdžiai ir t.t.) akumuliuoja tą taršą. Il de Franso regiono sveikatos agentūros teigimu, vartojant tokius užterštus kiaušinius kyla keletas pavojų sveikatai, pavyzdžiui, padidėja vėžio, vaisingumo ir nėštumo sutrikimų rizika, padidėja rizika susirgti diabetu, taip pat atsiranda endokrininės sistemos sutrikimų. Tokių medžiagų iš organizmo pašalinti neįmanoma, tad pagrindinė prevencinė priemonė – vengti vartoti jais užterštus maisto produktus.

Tokia tarša nepaveikia vietinių pramoninių vištininkystės ūkių, nes ten auginamos vištos nepatenka į lauką. Taip pat jų kiaušiniai yra griežtai kontroliuojami pagal Europos maisto produktų reglamentus.

VšĮ “Žiedinė ekomomika” kreipiasi (čia) į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Nacionalinį sveikatos centrą dėl vietovių aplink Lietuvoje veikiančias atliekų deginimo jėgaines ir rizikas vietos gyventojams.