Pakartotinis tekstilės produktų naudojimas

Kasmet tekstilės pramonė išmeta apie 1,7 mln. tonų CO2, kas sudaro apie 5 % visų su žmogaus veikla susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Europos lygmeniu, drabužiai yra ketvirta didžiausia aplinkai poveikį turinti sritis, nusileidžianti tik maistui, būstui ir transportui. Kelis pastaruosius dešimtmečius smarkiai besikeičiantis vartojimas, apibūdinamas kaip ‘greitoji mada’, išaugino drabužių poreikį nuo maždaug 62 mln. tonų 2015 m. iki 102 mln. tonų 2030 m.

Europos tekstilės pakartotinio naudojimo ir perdirbimo asociacija užsakė tekstilės produktų gyvavimo ciklo vertinimą (čia), kuriame matyti milžiniškas naujų drabužių CO2 išmetimo ir vandens sunaudojimo pėdsakas palyginus su pakartotiniu naudojimu. Naujų tekstilės produktų poveikis yra maždaug 70 kartų didesnis, net įskaitant logistikos kaštus. Susidaro maždaug 3 kg CO2 didesni išmetimai kiekvienam aukštos/vidutinės kokybės drabužiui nenaudojamam pakartotinai. Taip pat, naujiems rūbams pagaminti reikia maždaug 100 kartų daugiau vandens.

Detalesnis 2 rūbų kategorijų įvertinimas (nauji aukštos kokybės medvilnės bei vidutinės kokybės poliesterio ir medvilnės mišinio marškinėliai):

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad Lietuvoje yra vienas prastesnių tekstilės produktų surinkimas Europos Sąjungoje (lyginant su parduodamu naujų drabužių kiekiu). 2018 m. Lietuvoje vienam gyventojui buvo parduodama apie 7 kg tekstilės produktų gyventojui, o surenkama vos 0,8 kg gyventojui. Tai tesudaro vos 11 %.

Problemos sprendimas būtų realios ir veikiančios tekstilės sektoriaus produktų atsakomybės principo sukūrimas, kuriuo atsirastų įpareigojimas gamintojams pasiekti tam tikrus pakartotinio naudojimo ir perdirbimo rodiklius. Tą jau yra pradėjusi Prancūzijoje, kurioje jau pradėta gamintojo atsakomybės schema, įvestas draudimas neparduotus tekstilės produktus sudeginti ar pašalinti sąvartyne bei didieji gamintojai/tiekėjai privalo atskleisti dalį aplinkosauginės/socialinės informacijos apie savo produktus.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją ir Seimo narius imtis iniciatyvų pagaliau išspręsti greitosios mados problemą Lietuvoje.