Suomijos nacionalinis transliuotojas: „Neste“ biodyzelinas padidina emisijas – įmonė tai laiko atliekų naudojimu

Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE susidomėjo šios šalies verslo lyderės „Neste“ požiūriu į palmių aliejų. Portale yle.fi paskelbtame straipsnyje stebimasi, kad daugelis šalių bando atsikratyti degalų, kurių sudėtyje yra atogrąžų miškams kenksmingo palmių aliejaus. Tačiau Suomijoje, „Neste“ už jo gamybą gauna mokesčių lengvatas.

Straipsnyje teigiama, kad Europos Sąjunga palaipsniui draudžia naudoti palmių aliejų kaip transporto kurą. Visiškai palmių aliejaus atsisakyti planuojama iki 2030 m.. Priežastis ta, kad norint gaminti palmių aliejų reikia naikinti atogrąžų miškus. Dėl miškų naikinimo didėja anglies dvideginio kiekis bei klimato taršos lygis.

Štai kodėl kelios Vakarų šalys, tokios kaip Švedija ir Norvegija, dabar siekia panaikinti bet kokį palmių aliejaus naudojimą degaluose.

Tačiau Suomijoje situacija kitokia. „Neste“ bando atsikratyti palmių aliejaus, jį pakeičiant riebalų rūgščių distiliatu iš palmių aliejaus. Rafinuojant palmių aliejų, beveik visada gaunamas hidrintas palmių aliejus. Suomijos vyriausybė laikosi nuomonės, kad iš distiliato pagaminti biodegalai, pavyzdžiui, „Neste My Diesel“ prisideda prie klimato taršos mažinimo.

Nevyriausybinės organizacijos „Finnwatch“ generalinė direktorė Sonja Finér straipsnyje kritikavo Suomijos poziciją. „Padidėjus palmių aliejaus pagrindu pagamintų produktų paklausai, jie taps dar patrauklesni gamybai. Tai sukelia dar didesnį spaudimą laisvą žemės plotą paversti pasėliais, kad būtų padidintas produkcijos mastas“, – sakė S. Finér.

Iš palmių aliejaus gaminamo distiliato naudojimas yra netvarus, nes jis gali sukelti tas pačias pasekmes, kaip ir paties palmių aliejaus vartojimas: pavyzdžiui, Indonezijoje ir Malaizijoje didėja miško kirtimai, o kartu ir žala aplinkai.

Palmių aliejus automobiliuose naudojamas dažniau nei konditerijoje

Europos Sąjunga patiria didžiulį spaudimą ieškoti būdų, kaip sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį. Dėl to ES padidėjo palmių aliejaus, kaip transporto degalų, o ne konditerijos gaminių, sunaudojimas. Per dešimt metų palmių aliejaus naudojimas transporto pramonėje išaugo dvigubai.

Suomija šiuo metu svarsto, kaip įgyvendinti naujus ES reikalavimus biokuro naudojimui transporte: teisės aktai numato, kad palmių aliejaus vartojimas daugiau negali padidėti, o po kelerių metų jis turėtų pradėti kristi. Taip pat Suomija įpareigota sumažinti kuro teršalus bent 65 proc. vienam litrui.

Remiantis ES užsakymu atliktu tyrimu, palmių aliejus transporte gali būti dar labiau kenksmingas dėl atogrąžų miškų naikinimo nei dėl iškastinio dyzelino naudojimo.

Palmių aliejui gaminti reikia palmių plantacijų, kurios kultivuojamos iškirtus atogrąžų miškus. Anot „Neste“, jų produkcija nėra priežastis, dėl kurios palmių sodinimui yra kertami miškai. Įmonė teigia, kad palmių aliejaus riebiųjų rūgščių distiliatas, naudojamas biokurui, yra likusios atliekos, kurios bet kuriuo atveju yra išgaunamos, net jei palmių aliejus būtų gaminamas kitiems tikslams.

„Palmės yra auginamos siekiant aprūpinti maisto pramonę žaliavomis. Riebalų rūgščių distiliato naudojimas biokuruose sukuria žiedinę ekonomiką, norint pakeisti iškastinį kurą ir sumažinti anglies dioksido išmetimą“, – sakė„ Neste“ vyresnioji viceprezidentė ryšiams su visuomene Ilkka Räsänen.

Palmių aliejaus gamyba nuolat augo. Tai taip pat reiškia, kad hidrintas aliejus yra lengvai prieinamas: praėjusių metų palmių aliejaus kainos kritimas dar labiau sumažino distiliato kainą, todėl jis pigesnis nei grynas palmių aliejus.

„Neste“ sparčiai padidino importą iš Indonezijos ir Malaizijos

„Neste“ šiuo metu yra didžiausia pasaulyje dyzelino iš neiškastinio kuro gamintoja: trijose naftos perdirbimo gamyklose, įmonė pagamina beveik 3 mln. tonų per metus. Prieš pusmetį bendrovė taip pat pradėjo gaminti kurą lėktuvams kurą.

Siekdama padidinti gamybą, „Neste“ iki praėjusių metų spalio importavo daugiau kaip 141 000 tonų palmių aliejaus riebalų rūgščių distiliato. Šiuo metu Porvoo gamykla gamina 400 000 tonų dyzelino.

Per pastaruosius kelerius metus sparčiai augo importas iš Indonezijos ir Malaizijos

Tyrėjas Chrisas Malinsas kartu su tarptautiniu fondu „Rainforest Foundation“ ištyrė palmių aliejaus naudojimo aplinkosaugos problemas. Malinso teigimu, vis labiau augant palmių aliejaus distiliato, kaip transporto degalų žaliavai, padidės atogrąžų miškų naikinimas. Jo skaičiavimais, vienam kilogramui hidrinto palmių aliejaus reikia pagaminti papildomus 0,65 kg palmių aliejaus.

Tyrėjas taip pat pabrėžia, kad dar prieš kuro gamybą, visas distiliatas, buvo naudojamas maisto gamyboje vietoj gyvulinių riebalų ir kosmetikoje. Jei jo panaudojimas biokure padidės, reikės gaminti dar daugiau palmių aliejaus.

Gali didėti išmetamų dujų kiekis

„Neste“ teigia, kad „My diesel“ yra švaresnis už bet kokius degalus rinkoje ar net už elektrinio automobilio taršą.

„Neste“ platina ir parduoda didžiąją dalį „Porvoo My“ dyzelino Suomijoje. Kadangi valstybė remia biokuro gamybą, jei produkciją parduos savo šalyje, įmonė mokės net 60 mln. eurų mažiau mokesčių. Beje, remiantis Malinso skaičiavimais, didėjant atogrąžų miškų kirtimui, Suomijos išmetami teršalai gali beveik padvigubėti. Skaičiavimas grindžiamas prielaida, kad iki 2030 m. „Neste“ distiliato sunaudojimas padidės keturis kartus.

Suomių mokslininkai palmių aliejaus poveikio nevertina kategoriškai

Markku Kanninen‘o, atogrąžų miškininkystės profesoriaus Indonezijoje teigimu, sunku įvertinti riebalų rūgščių distiliato poveikį. Anot jo, atsikratyti netvarios palmių aliejaus gamybos yra būtina, tačiau tai nereiškia, kad reikia nutraukti visą palmių aliejaus gamybą.

„Pats palmių aliejus nėra blogas. Dažnu atveju, jis yra geras pajamų šaltinis vietiniams gyventojams, tačiau netvarios gamybos reikėtų atsisakyti dėl didelės žalos aplinkai“, – sako Helsinkio universiteto profesorius.

Pasak M. Kannineno, palmių aliejaus plantacijos turi vešėti jau išnykusiuose atogrąžų miškuose. Deja, naujos plantacijos šiandien dažnai pradedamas išnaikinant dar daugiau gyvuojančių atogrąžų miškų, nors yra ir laisvų tuščių plotų. Taip pat turėtų būti padidintas ir išplėtotas visos palmių aliejaus gamybos sertifikavimas, kad būtų galim užtikrinti jo kokybę ir kilmę.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia ne tik atsisakyti palmių aliejaus degaluose, bet ir maiste. Politikai ir visi žmonės gali padėti sugrąžinti gyvybę į Indonezijos ir Malaizijos atogrąžų miškus. Vienas iš būdų prisidėti: aukoti arba savanoriauti Dr. Birutės Galdikas Orangutan International Foundation.