Žemės ūkio dirvos gerinimas

Gera dirvos būsena yra būtina žemės ūkiui ir gyvulininkystei, taip pat teikti ekosistemos paslaugas visuomenei, tokias kaip vandens valymas ir klimato pokyčių sumažinimas. Pažeista dirva atsikūria per itin ilgą laikotarpį, todėl ji vis dažniau yra laikoma neatsinaujinančiu ištekliu. ES finansuojamas projektas iSQAPER, kuriu siekiama įvertinti Europos ir Kinijos žemės ūkio dirvos produktyvumą ir aplinkosauginį atsparumą, pateikė TYRIMŲ REZULTATUS kaip galima geriausiai pagerinti žemės ūkio dirvą. Tyrėjai analizavo 30 laukų ilgu laikotarpiu 13 vietų Europoje ir Kinijoje. Buvo įvertintos 4 žemės ūkio valdymo praktikos ir jų efektyvumas pagal 4 dirvos kokybės kriterijus ir rezultatai sulyginti su 402 dirvos stebėjimais visame pasaulyje.

4 tirtos praktikos: organinės medžiagos pridėjimas (tokios kaip kompostas, mėšlas ir srutos) į dirvą, beariminė žemdirbystė, sėjomaina ir ekologinis ūkininkavimas. 4 indikatoriai, kuriais buvo įvertinta dirvos kokybė: organinės medžiagos kiekis, pH, dirvos stabilumas ir sliekų skaičius. Studija taip pat įvertino ir šių praktikų poveikį derliui.

Kiekviena iš praktikų buvo įvertinama procentais lyginant su įprastine žemės ūkio praktika. Organinės medžiagos pridėjimas turėjo teigiamą poveikį visuose 4 indikatoriuose, ypatingai poveikį derliui ir sliekų skaičiui. Remiantis studija, dirvos organinės medžiagos kiekio padidėjimas priklauso nuo to kokia organinė medžiaga yra pridedama: 37 % (kompostas), 23 % (mėšlas), 21 % (srutos).

Pesticidų ir herbicidų naudojimas nepakeitė sliekų skaičiaus prie beariminės žemdirbystės ir sėjomainos.

Iš visų žemės ūkio dirvos valdymo praktikų galima išskirti ekologinį ūkininkavimą. Nors buvo gaunamas vidutiniškai maždaug 11 % mažesnis derlius (lyginant su įprastiniu ūkininkavimu), tačiau – ženkliai tvaresnis aplinkai. Tą derliaus skirtumą būtų galima reikšmingai sumažinti, pvz. naudojant sėjomainą ir kelių kultūrų sėją.