Pasaulyje kasmet netenkami 24 milijardai tonų derlingos dirvos. Laimei, atsiranda ūkininkų, kurie sugeba ne tik sustabdyti dirvos praradimą, bet ir jas atkurti ir puoselėti:
- Minimizuoti mechaninį ir cheminį poveikį dirvai – kiekvienas arimas ir cheminė intervencija (mineralinės trąšos, pesticidai ir t.t.) turi neigiamą poveikį dirvos ekosistemai;
- Nepalikti atvirtos dirvos – be jokio augalinio sluoksnio, dirva tampa pažeidžiama vėjo ir vandens ardymui bei temperatūros ir drėgmės svyravimui;
- Skatinti biologinę įvairovę – kuo didesnė biologinė įvairovė, tuo dirvos ekosistema yra stipresnė ir atsparesnė;
- Palikti šaknis dirvoje – tam, kad dirvos organinės medžiagos pilnėtų, joms reikia ne tik gyvų šaknų, bet ir negyvos augalinės šaknies dalies, kurie pamaitina mikroorganizmus formuojančius humusą;
- Išleisti gyvūnus į pievas – gyvūnai valgydami žalumą, trypdami dirvą ir apdovanodami ją savo išmatomis, stiprina dirvos ekosistemą.
Regeneruojantis žemės ūkis yra galimybė ne tik išsaugoti dirvas bet ir sukurti papildomą pridėtinę vertę. Ketvirtadalis visos gyvos gyvybės slypi po žeme – puoselėkime ją ir ji padės pamaitinti visus gyventojus bei kovoti su klimato kaita.