(ne)tvarus mobilumas

Transporto sektorius Lietuvoje labiausiai iš visų sektorių prisideda prie klimato kaitos. Ir jį neabejotinai reikės keisti, kad Lietuva įgyvendintų savo tikslą tapti klimatui neutrali valstybe iki 2050 m. bei sumažinti taršą miestuose.

Vokietijos Aplinko apsaugos agentūra atliko tyrimą susijusį su mobilumu, klimato kaita bei su tuo susijusia problematika. Pateikiame esmines problemas, kurios aktualios ir Lietuvoje.

Daugiausia CO2 išmetimų su mobilumu turi neturtingiausi žmonės, o daugiausiai – turtingiausi. Šis skaičius iš esmės yra proporcingas žmonių pajamoms.

Tą parodo ir tai, kad turtingiausi asmenys kasdien vidutiniškai nukeliauja daugiau ir transporte užtrunka ilgiau.

Tuo pačiu, pačios taršiausios transporto priemonės – asmeniniai automobiliai užima daugiausiai vietos mieste.

Europos miestai, kuriuose aktyviai skatinamas tvarus mobilumas turi ženkliai didesnius automobilių parkavimosi mokesčius ir vidutines kasmetines išlaidas.

Nekeičiamas degalų akcizas (kaip tai yra Vokietijoje nuo 2003 m. ir Lietuvoje nuo 2013 m.) iš esmės buvo mažėjantis dėl infliacijos.

Vienas iš pavyzdinių sprendimų, kuris yra taikomas Šveicarijoje – Eko bonusas. Nuo 2008 m. Šveicarija apmokestino CO2 mokesčiu iškastinio kuro naudojimą. Nuo 2018 m. tas skaičius pasiekė apie 87 Eurus CO2 tonai ir iš viso padėjo surinkti 1.1 mlrd. Eurų. Vienas trečdalis to mokesčio yra panaudojama namų renovacijai, du trečdaliai padalinami po lygiai visiems gyventojams atgal neskaičiuojant jų energetinių išteklių naudojimo. Ši priemonė yra palanki žemas pajamas turintiems namų ūkiams, nes jie sunaudoja mažiau energijos nei aukštas pajamas turintys namų ūkiai.

Tokia pati priemonė galėtų būti panaudota ir Lietuvoje. Ne tik transporte, bet ir didžiausiame gyventojų energijos suvartojime – šildyme.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ir Susisiekimo ministerijas apsvarstyti Šveicarijos pavyzdį.