Aplinkos ministerija skleidžia propagandą, kad atliekų deginimas mažina sąvartynus. Kai iš tikrųjų, jis prisideda prie jų, tik skaičiai, kaip ir su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis atsiranda kitose eilutėse. Atliekų deginimo proceso kietosios liekanos – dugno pelenai ir lakieji pelenai. Šios liekanos yra priskiriamos pramoninėms atliekoms, dėl to jos nepatenka į įprastinių komunalinių atliekų sąvartynų skaičius (nors dažniausiai šalinama tuose pačiuose sąvartynuose). Remiantis Europos Komisijos technine ataskaita, didelė dalis sudeginamų atliekų galėtų būti perdirbtos, dėl to tai nėra laikoma tvariu atliekų tvarkymo būdu.
Viena didžiausių atliekų deginimo taršos sričių – šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD), kurios prisideda prie klimato kaitos. Klaipėdos ir Kauno atliekų deginimo įrenginiai yra atitinkamai didžiausi ŠESD šaltiniai Klaipėdoje ir Kaune. Su kiekviena sudeginta tona komunalinių atliekų susidaro apie 25 % dugno pelenų ir 5 % lakiųjų pelenų. Gaunasi, kad net 30 % kiekio nuo sudegintų atliekų patenka į sąvartyną.
Lakieji pelenai
Tai tokie pelenai, kurie yra toksiški (draudžiama šalinti komunalinių atliekų sąvartynuose), dėl to išvežami už Lietuvos ribų. Lietuvoje susidarantys komunalinių atliekų pelenai dažniausiai plukdomi į Norvegijos salą Langøya (vykdo UAB “Vakarų krova”). Vien iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės per maždaug tris metus planuojama išvežti 25 000 tonų lakiųjų pelenų, kas kainuos beveik 6 500 000 Eurų. Transportuojant ir plukdant tokius pelenus susidarys didžiulis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Lietuvoje per metus gali susidaryti apie 30 000 tonų komunalinių atliekų lakiųjų pelenų.
Dugno pelenai
Dažniausiai netoksiški pelenai, kurie gali turėti didelių kiekių įvairiausių neorganinių pavojingų medžiagų (pvz., sunkiųjų metalų). Dalyje ES šalių, kurios taiko sąvartynų mokestį pelenams, jie yra naudojami keliuose. Vilniaus kogeneracinė jėgainė dugno pelenus veža iki Kauno lapių sąvartyno (sukuriant milžinišką ŠESD) ir nemokant jokių sąvartyno mokesčių, jie yra pašalinami jame. Tas kainuoja beveik 1 500 000 Eurų už 120 000 tonų. Kasmet Lietuvoje susidaro iki 150 000 tonų dugno pelenų ir beveik visada jie yra šalinami sąvartyne. Palydovinė lapių sąvartyno nuotrauka (šalinami Kauno kogeneracinės jėgainės ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės pelenai):
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją pasirinkti perdirbimą vietoje deginimo – tam reikės atliekų deginimą prilyginti šalinimui sąvartyne, VKJ įtraukti į apyvartinių taršos leidimų sistemą, įvesti sudeginamų atliekų kvotą ir atliekų deginimo mokestį, pradėti taikyti sąvartyno mokestį pelenams.