Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra yra indikavusi, kad pirmos kartos biodegalų naudojimo reikalavimas yra aplinkai žalingos subsidijos.
Manoma, kad biodegalai yra aplinkai draugiška alternatyva iškastiniam kurui. Deja, realus biodegalų poveikis klimatui dažnai yra labai neigiamas. Poveikis priklauso nuo to, kokia biomasė yra naudojama jų gamybai. Intensyvus rapsų, kukurūzų, cukrinių runkelių, cukranendrių, sojų, palmių ir kitų žemės ūkio produktų auginimas susijęs su trąšų ir pesticidų likučiais dirvožemyje, vandenyje bei ore; šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis dėl arimo; biologinės įvairovės netekimu.
Papildomai, naujos biomasės auginimas biodegalams reiškia daugiau ariamos žemės. Poveikis – augant ariamos žemės poreikiui, auga jos kaina. Tai reiškia, kad dalis prieš tai žemės ūkiui nenaudotų vietovių (kurios gali būti ir saugomos bei svarbios biologinei įvairovei) yra pradedamos arti. Tuomet jos vietoje to, kad sekvestruotų CO2, tampa šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu bei labai reikšmingai nukenčia ten buvusi biologinė įvairovė.
Tuo pačiu biodegalams auginama biomasė yra problematiška iš socialinio požiūrio. Aliejiniai (pvz., rapsai), krakmoliniai (pvz., kviečiai) ar cukrumi (pvz., runkeliai) turtinti augalai yra tinkami žmonių naudojimui arba gyvulių maitinimui. Nedaugėjant ariamiems laukams atsiranda konkurencija dėl tų dabar esamų laukų. Tai reiškia, kad žemės ūkio produkcijos kaina didėja. Ypatingai neigiamai tai atsiliepia skurdžioms Afrikos ir Azijos šalims, kurias labai neigiamai paveikia kainų svyravimas. Link didesnio skurdo augant maisto kainoms yra stumiami viso pasaulio gyventojai iš pažeidžiamų socialinių grupių.
Biodegalai gaminami iš biologinių atliekų turi teigiamą poveikį aplinkai, kuomet nėra kito būdo panaudoti. Dalis tokių atliekų kaip gyvūniniai riebalai dar gali būti naudojami pašarų pramonėje. Naudotas aliejus, kad nebūtų apgavystės, turėtų būti reikšmingai kontroliuojamas. Naudojant lignoceliuliozės turinčias žaliavas tokias kaip šiaudai ar mediena, atsivertų galimybės naudoti gerokai labiau aplinkai draugiškas žaliavas. Reikėtų nepamiršti, kad yra didelė konkurencija už aukštos kokybės medieną, pvz., statybos ar baldų sektoriuose. Atliekinė mediena yra naudojama kaip biokuras, kuris artimiausiu laiku turi pakeisti dar daugiau gamtinių dujų.
Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra skaičiuoja, kad 2018 metais reikalavimas naudoti biodegalus kaip aplinkai žalinga subsidija Vokietijos vartotojams kainavo 960 mln. Eur. Neigiamas poveikis kaip tiesioginis vertinamas klimatui, vandeniui, dirvožemiui, biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui, kaip netiesioginis vertinamas orui, sveikatai ir kitų žaliavų kainai.
Kokios galėtų būti alternatyvos? Išlaikyti tą patį reikalingą pasiekti procentą alternatyviųjų degalų, bet pasiekti juos naudojant elektrą iš atsinaujinančių išteklių. Taip nebūtų visiškai jokių neigiamų poveikių asociuojamų su pirmos kartos biodegalai ir skatinamas elektromobilumas, kuris turėtų pilnai pakeisti iškastinį variklį prisidedantį prie taršos ir klimato kaitos.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Vyriausybę padaryti kaštų naudos analizę kas yra naudingiau Lietuvos vartotojams, aplinkai ir elektromobilumui ateityje.