Lietuvoje per metus ekonominė veikla 2020 m. sugeneravo apie 20 182.6 tūkstančių tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Įskaičiuojant žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (toliau – ŽNPKM) sektorių tas skaičius siekia apie 14 775.2 tūkstančių tonų. Nuo 2005 m. iki 2020 m. išmetimai didėjo tik dvejuose sektoriuose – transporto ir žemės ūkyje. Pastarajame pakitimai yra reikšmingi, augimas sudarė beveik 10 %.
Amoniako išmetimai yra kita sritis, kurioje Lietuvoja ne tik, kad nesumažina, bet dar net didina išmetimus. Nuo 2005 m. iki 2020 m. Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti amoniako išmetimus 10 %. Europos aplinkos apsaugos agentūros pateikti duomenys rodo, kad išmetimai didėjo 3 %.
Didžiausias Lietuvoje amoniako išmetimo į orą šaltinis yra žemės ūkio sektorius, kuriame susidaro apie 95,9 proc. visų nacionalinių išmetimų. Jie praktiškai lygiomis dalimis susidaro mėšlo tvarkyme, dirvos tręšime organinėmis trąšomis bei dirvos tręšime neorganinėmis azoto trąšomis.
Grynas amoniakas yra bespalvės, turinčios stiprų kvapą, ėsdinančios dujos, aukštame slėgyje gali būti skystos būsenos. Mažai tikėtina, kad amoniakas esant mažoms koncentracijoms turėtų neigiamą poveikį sveikatai. Amoniakas yra labai toksiškas vandens organizmams. Į aplinką išleidžiamas amoniakas prisideda tiek prie eutrofikacijos, tiek prie ekologinių sistemų rūgštėjimo. Amoniako išmetimas į orą taip pat gali prisidėti prie kietųjų dalelių susidarymo, kurios yra svarbus teršalas, galintis pakenkti žmonių sveikatai.
Ką turėtų daryti Lietuvos vyriausybė ir Seimas, kad pagaliau pažabotų kenksmingus aplinkai išmetimus?
Geriausia yra mokytis iš šalių, kurios pasiekia puikių rezultatų. Čia būtų galima išskirti Nyderlandų karalystę, kurioje buvo pasiekti labai reikšmingi pasiekimai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (apie 20 % lyginant su 2005 m.) ir amoniaką (apie 19 % lyginant su 2005 m.).
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai yra kompleksiniai ir visi pagrindiniai veiksmai surašyti čia, keletas pvz.:
- nauji pastatai nebus šildomi gamtinėmis dujomis;
- keleivinis transportas bus be CO2 jau 2030 m.;
- įtraukiamas CO2 akcizas, pradedant €30 tonai 2021 m. ir augantis iki €125-150 tonos 2030 m;
- klimatui draugiško maisto skatinimas ir maisto atliekų mažinimas.
Amoniako išmetimai yra daugiausiai iš žemės ūkio veiklos (apie 41 %). Nyderlandai juos mažina jau nuo 2011 m, kuomet pradėjo supirkinėti ir uždarinėti kiaulių fermas. Taip kiaulių fermų skaičius krito nuo maždaug 6500 iki 3400 užpernai. Galvų sumažėjimas siekia apie 33 % ir šiuo metu Nyderlanduose yra apie 15,2 mln. kiaulių ir karvių.
Nuo 2019 m., kuomet buvo priimtas aukščiausiojo teismo sprendimas, nebėra išduodami nauji leidimai teršti amoniaku. Prieš kelis metus priimtas 13 metų planas numato toliau mažinti amoniako išmetimus ir pasiekti 50 % sumažinimą 2030 m. (lyginant su 2005 m.). Tolesniems fermų išpirkimams yra numatyta 24,3 mlrd. Eur. Ūkininkams nepasinaudojantiems pasiūlymais – fermos perimamos ir uždaromos.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas pradėti suvaldyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako išmetimus iš žemės ūkio sektoriaus Lietuvoje