Biodegalų alternatyvos

Lietuva (ir likusi ES) laiko, kad pirmos kartos biodegalai prisideda prie CO2 mažinimo transporte, nes sumažina iškastinio kuro naudojimą. Tačiau žemės ūkio žemės skirtos pirmos kartos biodegalų žaliavoms auginti naudojimo plėtra netiesiogiai skatina pasaulinį žemės paskirties keitimą dėl konkuravimo su maistu. Taip prisidedama prie rūšine įvairove turtingų miškų ir durpžemių naikinimo su milžinišku neigiamu poveikiu klimatui ir biologinei įvairovei. Tai paskatino Lietuvą apriboti nesertifikuoto (apie sertifikavimą čia) palmių aliejaus naudojimą degalams ir uždėti ribojimus pirmos kartos biodegalų naudojimui. Tačiau net esant šiems apribojimams žemės poreikis biodegalų žaliavos auginimui nėra pašalintas – milžiniškuose žemės plotuose auginamos rapsų, kviečių ir palmių monokultūros. Jų auginimas turi dideles klimato ir ekologijos alternatyviuosius kaštus (plačiau apie alternatyviuosius kaštus čia). Iš esmės tai reiškia, kad jeigu žemės nebūtų naudojama žemės ūkio produkcijai auginti, ją būtų galima panaudoti, pvz., natūralios augmenijos atkūrimui. Tai reikšmingai prisidėtų prie CO2 sekvestravimo, sukurtų buveines gyvūnams ir augalams ir prisidėtų prie sveikos ekosistemos atkūrimo. Kiek būtų galima sekvestruoti CO2 iš plotų dabar naudojamų Lietuvos biodegalų poreikiams patenkinti?

Pradžiai reikia paskaičiuoti kiek pirmos kartos biodegalų buvo sunaudota iš viso. Pagal preliminarius aplinkos apsaugos agentūros duomenis, gauja energija (MJ) sudarė:

  • iš grudų (ir kitų krakmolingų augalų) – 622288590,4;
  • iš cukrų – 14028413,0;
  • iš aliejinių augalų – 3235900450,3;
  • kiti (PFAD – pašarinis palmių aliejus) – 1264937247,0.

Paprastumo dėlei laikysime, kad pirmos kartos biodegalų gamybai buvo atitinkamai panaudoti kviečiai, cukriniai runkeliai, rapsai ir palmių aliejus.

Biodegalai turi atitinkamai tokias apytiksles energetines vertes:

  • etanolis – 26,7 MJ/kg;
  • FAME – 37,5 MJ/kg;
  • HVO – 44,1 MJ/kg.

Energetinis biodegalų kiekis perskaičiuojamas iš MJ į kg būtų toks:

  • kviečių etanolio – 23 307 tonos;
  • runkelių etanolio – 525 tonos;
  • FAME – 86 291 tonos;
  • HVO – 28 683 tonos.

Iš skirtingų žemės ūkio žaliavų, pagaminami skirtingi kiekiai biodegalų:

  • 1 kg etanolio reikia 3,4 kg kviečių ir 10 kg cukrinių runkelių;
  • 1 kg FAME reikia 1,05 rapsų aliejaus;
  • 1 kg HVO reikia 1,2 PFAD.

Tuomet perskaičiuojant pagal pačias žaliavas, susidarytų apie:

  • 79 000 tonų kviečių;
  • 5 500 tonų cukrinių runkelių;
  • 91 000 toną rapsų aliejaus;
  • 34 000 tonų PFAD.

Kad būtų užauginti atitinkami kiekiai žemės ūkio žaliavų, buvo panaudoti didžiuliai kiekiai žemės plotai yra užsėjami Lietuvoje:

Malaizijoje ir Indonezijoje dar papildomai apie 10 000 hektarų. Iš viso susidaro, kad Lietuvos biodegalų poreikiams patenkinti reikia apie 77 000 ha. Pakeitus tokią teritoriją miškais ir natūralia augmenija būtų galima sekvestruoti po 5 tonas CO2 per metus iš vieno hektaro.

Jeigu visas 2021 m. preliminariai sunaudotas pirmos kartos biodegalų kiekis (5137154700 MJ) būtų konvertuojamas į elektros energiją elektromobiliams tai sudarytų apie 1426987417 kWh = 1,4 TWh. Tokį elektros kiekį būtų galima pasigaminti iš maždaug 1,4 GWp, kuriam reikėtų apie 3000 ha. Tuomet 77 000 ha būtų galima išskirstyti į 74 000 ha miško, kuris sekvestruoja 370 000 CO2 tonų ir saulės jėgainių parką, kuris pagamina 1,4 TWh.

Pastaba: skaičiai yra preliminarūs dėl daugybės konversijų ir apvalinimų.