Biodegalų mitai II

Daugiau nei 15 metų ES skatino maišyti biodegalus su iškastinio kuro dyzelinu ir benzinu. Biodegalai yra pagrinde gaminami iš žemės ūkio produkcijos skirtos maistui ir pašarui. Dažniausiai biodyzelinas gaminamas iš palmių, sojų ir rapsų aliejų, o bioetanolis iš kviečių, rugių ir kukurūzų. Kartais bioetanoliui naudojami kiti grūdiniai augalai, cukrinių runkeliai ir cukranendrės.

Pirmos kartos biodegalai eilę metų yra kritikuojami dėl to, kad konkuruoja su maistu ir pašaru. Rusijos vykdomas karas Ukrainoje ir po to sekanti globalinė maisto krizė įžiebė diskusijas dėl augalų naudojimo degalams vietoj maisto. Jau dalis šalių (Latvija, Suomija ir kelios kitos) priėmė sprendimus, kuriais buvo laikinai sustabdytas mandatas maišyti biodegalus. Vokietija ir kelios kitos ES šalys planuoja pakeisti savo “alternatyviųjų degalų įstatymus” dėl reikalavimų maišyti pirmos kartos biodegalus ir pakeisti juos iš atsinaujinančių išteklių gauta elektra. Laikas ir Europos Parlamentui pakeisti atsinaujinančios energetikos direktyvą, kad biodegalai taptų tikrai tvarūs – ne iš maistui ir pašarui skirtų žaliavų.

II dalis biodalų lobistų argumentų, kurie tėra mitai:

5. “Jeigu nustosime naudoti pirmos kartos biodegalus, reikės naudoti daugiau iškastinio kuro ir būsime labiau priklausomi nuo Rusijos”. Klaidinantis teiginys.

Pirmos kartos biodegalų naudojimas turi labai nedidelį poveikį mūsų priklausomybei nuo iškastinio kuro. Vietoje to jis turi didelį poveikį maisto tiekimui ir kainoms. Nustojus naudoti pirmos kartos biodegalus, būtų galima įveikti besiplečiančią maisto krizę. Kiek didesnė iškastinio kuro paklausa yra lengvai suvaldoma ir gali būti kompensuota mažesniu degalų vartojimu, pavyzdžiui, nustatant 100 km/h greičio limitą.

Biodegalai nėra tinkami sumažinti mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro – tik keletas procentų biodegalų pridedama į benziną ir dyzeliną. Deja, net pagaminti nedideliam biodegalų kiekiui, poveikis žemės naudojimui yra milžiniškas ir reikšmingai viršija ekologines ribas. Deja, nėra pakankamai žemės daugiau plėsti biodegalų gamybą. Jeigu Europa norėtų pakeisti visą importuojamą naftą iš Rusijos, reikėtų mažiausiai 70 % ES ariamos žemės.

Realybėje biodegalų naudojimas prisideda prie mūsų priklausomybės nuo iškastinio kuro, nes jis naudojamas vidaus degimo variklio pateisinimui ir žalinimui (ang. greenwashing). Viešojoje erdvėje biodegalų lobistai parodo save kaip susirūpinę dėl klimato krizės ir priklausomybės nuo iškastinio kuro. Tuo pačiu metu, kartu su naftos pramone kovoja už automobilių su vidaus degimo varikliu išsaugojimą. Jeigu būtų norima baigti priklausomybę nuo iškastinio kuro, tai skatinama elektrifikacija, viešasis transportas ir pačios draugiškiausios sveikatai darnaus judumo formos tokios kaip dviračiai ar vaikščiojimas pėsčiomis.

6. “Visi biodegalai yra sertifikuojami kaip tvarūs – garantija kad jie draugiški aplinkai”. Klaidingas teiginys.

Tvarumo sertifikavimas skamba labai gerai, deja, jis nesprendžia pirmos kartos biodegalų sukeltų problemų. O tai yra didžiulis neigiamas poveikis klimatui ir aplinkai dėl milžiniškų žemės plotų reikalingų biodegalų žaliavai auginti. Net laikant, kad sertifikavimas gali būti laikomas patikimu (taip, deja, nėra su palmių aliejumi), šalia sertifikuotų plantacijų yra pilna nesertifikuotų plantacijų. Geriausiu atveju sertifikavimas galėtų užtikrinti, kad miškai nėra tiesiogiai kertami ar šlapžemės nusausinamos rapsų, kukurūzų, palmių ar sojų auginimui biodegalams. Bet tai nekeičia fakto, kad intensyviai naudojama žemė nėra naudojama maisto auginimui ar natūralioms ekosistemoms atsikurti.

7. “Atsodinant miškus vietoje biodegalams skirtų plantacijų nepadeda klimatui, nes natūralios ekosistemos tokios kaip miškai patikimai neužrakina CO2”. Klaidinantis teiginys.

Jeigu vietoje žemės, skirtos užauginti pirmos kartos biodegalams sunaudotiems Lietuvoje, augintume miškus ir panaudotume dalį žemės saulės šviesos energijos elektrinėms, būtų galima pasiekti didelius CO2 sutaupymus ir vietoje to naudoti tokį pati kiekį energijos iš tikrai atsinaujinančių išteklių.

8. “Kuomet įskaičiuojami išmetimai iš elektromobilių ir jų baterijų gamybos, elektra varomi automobiliai nėra geresni klimatui bei varomi vidaus degimo varikliu”. Klaidingas teiginys.

Yra daugybė studijų (pvz., International Council on Clean Transportation ir Transport & Environment), kurios palygina automobilių su elektros ir vidaus degimo varikliais CO2 pėdsakus per visą jų gyvevimo ciklą (įskaitant gamybą, naudojimą, priežiūrą ir pašalinimą). Rezultatai yra vienareikšmiai – net su šiandienos elektros miksu (o tuo labiau su elektra iš atsinaujinančių šaltinių) elektromobiliai yra draugiškesni aplinkai. Tuo pačiu, kuo mažesnis automobilis – tuo mažesnis poveikis aplinkai.

Tai nereiškia, kad elektromobiliai yra absoliuti išeitis. Sprendimas yra fundamentalus pokytis kaip mes judame. Būtų didžiulė klaida dabar visus 240 mln. automobilių su vidaus degimo varikliais pakeisti į elektromobilius. Apie pusė kelionių miestuose yra trumpesnės nei 5 km. Reikalingas reikšmingas automobilių srauto sumažinimas, tuo pačiu didesnis vaikščiojimo, dviračių ir viešojo transporto didinimas. Geresnės sąlygos dviratininkams ir pėstiesiems bei patogesnis viešasis transportas yra esminiai elementai pasiekiant klimato tikslus transporto sektoriuje. Pirmos kartos biodegalai tik uždelsia šią transformaciją.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos, energetikos ir žemės ūkio ministerijas bei Lietuvos Respublikos Seimą imtis atsinaujinančių degalų įstatymo pakeitimų mažinant pirmos kartos biodegalų limitą ir jį pakeičiant elektra iš atsinaujinančių išteklių.