Naujas „Transport & Environment“ ir „Clean Cities Campaign“ tyrimas (čia) rodo, kad Europoje sparčiai daugėja elektrinių furgonų, todėl iki 2030 m. visos Europos sostinės galėtų įvesti nulinės taršos krovinių vežimo zonas ir turėti pakankamai Europoje pagamintų elektrinių furgonų. Taip pat tyrimas atskleidė, kad 2026 m. bus daugiau el. furgonų modelių nei dyzelinių ir benzininių, o iki 2027 m. baterijomis varomus elektrinius furgonus bus galima įsigyti pigiau nei dyzelinius.
Prognozuojama, kad 2025-2030 m. ES ir Jungtinėje Karalystėje bus parduota 3,9 mln. e-furgonų (čia ir čia). To būtų daugiau nei pakankamai, kad visos 27 ES sostinės, taip pat Londonas, galėtų įvesti nulinės taršos zonas krovininiam transportui. Paveikti automobilių parkai, t. y. parkai, kuriuose yra daugiau nei 100 mikroautobusų, absorbuotų tik 32 proc. visos vidaus pasiūlos. Jei nulinės taršos zonos būtų išplėstos ir apimtų didesnius nei 50 ar net 20 mikroautobusų parkus, vis tiek būtų pakankamai elektroninių mikroautobusų visiems 28 miestams aprūpinti. Tai reiškia, kad iki 2030 m. visose Europos sostinėse galėtų nelikti didelių benzininių ir dyzelinių furgonų parkų.
Elektriniai furgonai bus labai svarbūs mažinant anglies dioksido išmetimą miestų centruose. Nulinės taršos zonos – zonos, kuriose leidžiama naudoti tik aktyvaus judumo ir netaršias transporto priemones – Europoje vis labiau populiarėja kaip priemonė oro taršai mažinti. Iki 2030-ųjų jau suplanuotos 35 tokios zonos, o 19 iš jų įsigalios 2025 m. Dauguma šių zonų suprojektuotos kaip nulinės taršos krovininio transporto zonos, o tai reiškia, kad e-furgonai vis dažniau užims centrinę vietą Europos gatvėse.
Pagal naująją, griežtesnę ES aplinkos oro kokybės direktyvą (AAQD), kuri įsigalios 2030 m., miestai privalės imtis papildomų veiksmų ir svarstyti tokias zonas kaip prioritetinę priemonę, jei tikimasi, kad bus viršytos oro taršos ribos. Kaip ir lengviesiems automobiliams, furgonams taikomi CO2 standartai: tačiau, nepaisant silpnų furgonų CO2 standartų, e-furgonų pasiūla auga dėl didėjančios privataus sektoriaus paklausos, oro kokybės reguliavimo ir nulinės taršos zonų reikalavimų.
E-furgonų rinka sparčiai auga ir netrukus bus galima įsigyti daugiau elektrinių furgonų modelių nei dyzelinių ir benzininių, rodo tyrimas. Nuo 2026 m. pirkėjai galės rinktis iš daugiau el. furgonų modelių nei iš varikliais su vidaus degalais varomų modelių (48 ir 46 modeliai).
Tyrimas taip pat rodo, kad iki 2027 m. baterijomis varomus elektrinius furgonus bus galima įsigyti pigiau nei dyzelinius furgonus, jei jų baterijų sąnaudos mažės pagal naujausias BloombergNEF prognozes. Vertinant bendrąsias nuosavybės sąnaudas, į kurias įeina eksploatacinės išlaidos, pavyzdžiui, degalai ir techninė priežiūra, ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyta, kad daugumoje tirtų Europos šalių baterijomis varomi elektriniai furgonai, atsižvelgus į finansines paskatas, jau dabar yra pigesni už dyzelinius analogus.
Tyrimo išvadose teigiama, kad šiuo metu siūlomi modeliai jau dabar yra tinkami daugumai furgonų vairuotojų. Jau yra 23 e-furgonų modeliai, kurių nuvažiuojamas atstumas viršija 250 km, įskaitant 3 modelius, kurių nuvažiuojamas atstumas viršija 330 km, o tai reiškia, kad dauguma vairuotojų gali naudotis modeliais, kuriais gali važinėti kasdien be įkrovimo. Iš tiesų, įmonių furgonai vidutiniškai nuvažiuoja 175 km per dieną, nors krovinius vežantys furgonai nuvažiuoja daugiau: Vidutiniškai 193 km per dieną nuvažiuoja krovinius pristatantys verslui (B2B), o krovinius pristatantys vartotojams (B2C) – 254 km per dieną.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Seimo narius keisti Alternatyviųjų degalų įstatymą ir numatyti, kad didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje ir visuose turinčiuose daugiau nei 50 000 gyventojų) mažos taršos zonos leistų įvažiuoti tik nulinės taršos furgonams.