Tarptautinė švaraus transporto taryba pateikė naujausią informaciją apie autobusų pardavimus Europoje (čia). 2023 m. 27 ES valstybėse miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų pardavimas išaugo 16 proc. Nulinės taršos autobusai 2023 m. sudarė 18 % šio segmento pardavimų, t. y. 4 % daugiau nei 2022 m. Didžiausią visų autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų pardavimų dalį 2023 m. 27 ES valstybėse narėse užėmė Prancūzija – 20 %, o Vokietija pirmavo pagal nulinės taršos autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų pardavimus – 17 %. Gamintojai, pirmaujantys segmente pagal nulinės taršos transporto priemonių pardavimus, buvo MAN, „Solaris“ ir „Karsan“, kurių pardavimai sudarė po 12 %.
Autobusų segmente nulinės taršos transporto priemonių augimas yra itin spartus. Nulinės taršos autobusai 2017 m. pirmą kartą viršijo 1 proc. visų autobusų pardavimų dalį ir 2023 m. pasieks 18 proc. dalį.
4 ES šalyse (Liuksenburge, Airijoje, Danijoje ir Nyderlanduose) iš esmės visi nauji autobusai yra elektriniai.
- Nyderlanduose 2016 m. priimtas nulinių išmetimų autobusų susitarimas, kuriu numatyta, kad visi nauji viešieji autobusai nuo 2025 m. turi būti elektriniai, o nuo 2030 m. visi viešieji autobusai turi būti elektriniai.
- Danijoje visi nauji miesto autobusai nuo 2025 m. turi būti elektriniai, o nuo 2030 m. visi miesto autobusai turi būti elektriniai.
- Airijoje numatyta, kad iki 2035 m. visi viešieji autobusai bus elektriniai.
- Daugiau kitų šalių įsipareigojimų (čia).
Elektriniai autobusai reikšmingai pagelbėtų Lietuvai kovojant ne tik su klimato kaita, bet ir su azoto oksidų tarša. 2022 metais Lietuvoje azoto oksidų išmetimai 2020-2029 m. turėjo būti sumažinti bent 48 % lyginant su 2005, o 2030 metais sumažėti net 51 % lyginant su 2005 m.
Pagrindinis azoto oksidų šaltinis yra sunkvežimių ir autobusų transportas:
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimo narius nustatyti Alternatyviųjų degalų įstatyme, kad visi naujai registruojami autobusai nuo 2025 m. būtų tik elektriniai.