Ekologiniu ūkininkavimu siekiama auginti maistą pasitelkiant natūralias medžiagas ir procesus, siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai. Ekologinis ūkininkavimas skatina:
– atsakingai naudoti energijos ir gamtos išteklius;
– saugoti biologinę įvairovę;
– palaikyti vietovės ekologinę pusiausvyrą;
– didinti dirvožemio derlingumą;
– palaikyti vandens kokybę;
– užtikrinti gyvulių gerovę.
Ekologinės gamybos plotai ES 2022 m. sudarė apie 10,4 % (16,9 mln. hektarų). Šie plotai nuo 2012 m. išaugo apie 75 %. Ekologiniai ūkiai išsiskiria tuo, kad nenaudoja mineralinių trąšų ir kitų cheminių preparatų. Dėl to jie sutaupo 75-100 % augalų apsaugos produktų išlaidų vienam hektarui ir 45-90 % trąšų išlaidų vienam hektarui lyginant su įprastiniais ūkiais. Nors produkcijos hektarui užauginama mažiau, vienam darbuotojui vidutiniškai tenka panašios arba didesnės pajamos dėl aukštesnių ekologiškų produktų kainų ir didesnės ES paramos.
“Ekoagros” duomenimis, 2024 m. ekologiškos augalininkystės ir gyvulininkystės sertifikuotas plotas didėjo 5 proc. ir siekė 252 tūkstančius hektarų (12,5 tūkstančių hektarų daugiau nei 2023 m.).
Daugiausiai ekologiškai buvo ūkininkaujama 2022 metais, kuomet ekologiniai ūkiai užėmė daugiau nei 271 tūkst. hektarų. Deja, 2023 m. buvo reikšmingas ekologinių ūkių mažėjimas, bet 2024 m. jau vėl fiksuojamas augimas. Manoma, kad teigiamiems pokyčiams turėjo šiemet 15–16 proc. padidintos ekologinės išmokos. Ekologinė išmoka už javus ir daugiametes žoles sėklai padidėjo nuo 239 Eur/ha iki 275 Eur/ha; už vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles ir prieskoninius augalus – nuo 560 Eur/ha iki 644 Eur/ha; už daugiametes žoles – nuo 198 Eur/ha iki 229 Eur/ha. Keitėsi ir perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo išmokos: už javus ir daugiametes žoles sėklai – nuo 280 Eur/ha iki 322 Eur/ha; už vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles ir prieskoninius augalus – nuo 652 Eur/ha iki 750 Eur/ha; už daugiametes žoles – nuo 206 Eur/ha iki 238 Eur/ha. Taip pat buvo pakeistas stambesniems ekologiniams ūkiams taikomas kompensacinių išmokų mažinimo principas, 2024 m. plotai, viršijantys 300 ha, remiami 85 proc. nuo išmokos dydžio (2023 m. plotai, viršijantys 200 ha, buvo remiami 70 proc.).
Žvelgiant į Europos statistiką, Lietuvos ekologinio ūkininkavimo plotai lyginant su chemizuoto, yra žemesni nei ES vidurkis. Nuo kaimyninių šalių itin atsiliekama, nuo latvių – pusantro karto, nuo estų – daugiau nei dvigubai. Lyderiaujančioje Austrijoje ekologiniai ūkiai užima net apie 27 proc. visų žemės ūkio naudmenų!
2020 m. Europos Sąjungoje beveik 62 % ekologinių ūkių gavo specifinę su ekologine žemdirbyste susietą ES paramą (vidutiniškai 144 Eur/ha BŽŪP paramos ir 79 Eur/ha nacionalinio bendro finansavimo). Ekologiniai ūkiai pagal plotą gavo didesnes subsidijas nei tradiciniai ūkininkai ‒ augalininkystėje (+37 %), pienininkystėje (+68 %) ir mėsinėje gyvulininkystėje (+26 %) (2015-2020 m.). Lietuvoje tikimasi padidinti ekologiniams ūkiams skirtų išmokų dalį nuo 6 % (2018 m.) iki 13 % (2027 m.).
Vienas iš pagrindinių Žaliojo kurso strategijos “nuo ūkio iki stalo” tikslų – pasiekti 25 % ekologiškai ūkininkaujamo ploto iki 2030 m. Kaip rodo Austrijos statistika tą padaryti tikrai įmanoma. Esminis dalykas – sureguliuoti išmokų dydžius ekologiniams ūkiams, kad jie proporciškai būtų gerokai ženklesni nei lyginant su chemizuotais ūkiais. Austrija, Estija ir Latvija jau sugebėjo tas proporcijas paskiestyti teisingiau ir dėl to turi aukštesnius rodiklius nei ES vidurkis.
Verta paminėti, kad ekologinis ūkininkavimas ne tik draugiškesnis gamtai dėl mineralinių trąšų ir pesticidų nenaudojimo, bet ir gerokai sumažina ūkio poveikį klimatui (irgi dėl mineralinių trąšų, ypač nitratinių). Siekiant klimato neutralumo, žemės ūkio transformacija yra būtina, o mokytis iš ko tikrai yra!