Metanas (CH4) yra labai didelės šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir yra antrasis po anglies dioksido (CO2) klimato atšilimo veiksnys. Metano molekulė sulaiko daugiau šilumos nei CO2 molekulė, tačiau metanas atmosferoje išlieka palyginti trumpai – 7-12 metų, o CO2 gali išlikti šimtus ar daugiau metų.
Metanas susidaro ir iš gamtinių šaltinių, ir dėl žmogaus veiklos. Apskaičiuota, kad 60 proc. šiandien išmetamo metano kiekio yra žmogaus veiklos rezultatas. Didžiausi metano šaltiniai yra žemės ūkis, iškastinis kuras ir sąvartyne esančių atliekų irimas. Natūralūs procesai sudaro 40 % metano emisijos, o didžiausias natūralus šaltinis yra pelkės.
Per pastaruosius 200 metų metano koncentracija atmosferoje padidėjo daugiau nei dvigubai. Mokslininkai mano, kad šis padidėjimas lėmė 20-30 % klimato atšilimo nuo pramoninės revoliucijos (prasidėjusios 1750 m.).
Lietuvoje dėl žmonių veiklos daugiausiai į atmosferą pateko anglies dioksido, kuris sudarė 68% bendro išmetamų ŠESD kiekio. Gerokai mažiau susidarė metano – 17%, azoto suboksido – 12% ir fluorintų ŠESD – apie 3%. Pagrindiniai metano šaltiniai – žemės ūkis, iškastinio kuro pramonė ir sąvartynai.
Atliekų sektorius 2022 m. sudarė 4,3 % (820,82 kt. CO2ekv.) visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Iš jų, absoliuti dauguma buvo metanas ir sudarė 791,02 kt. CO2ekv. arba daugiau nei 96 % visų atliekų sektoriaus ŠESD išmetimų.
Metano šaltiniai yra atliekų sektoriuje yra biologiškai skaidžių atliekų (įskaitant nuotekų dumblą) šalinimas sąvartyne, biologinis atliekų apdorojimas (kompostavimas ir anaerobinis pūdymas) bei nuotekų valymas ir išleidimas.
Metano išmetimų tendencijos atliekų sektoriuje per pastaruosiuos 10 metų (tūkst. tonų):
| ŠESD ŠALTINIŲ KATEGORIJOS | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | 2022 |
| 5. Atliekos | 43,70 | 41,39 | 39,11 | 38,20 | 37,80 | 33,22 | 31,76 | 30,90 | 29,58 | 28,25 |
| Atliekų šalinimas sąvartynuose | 35,85 | 33,84 | 32,06 | 30,44 | 29,96 | 25,30 | 23,98 | 23,31 | 22,03 | 20,47 |
| Biologinis atliekų apdorojimas | 0,74 | 1,05 | 1,19 | 2,22 | 2,41 | 2,94 | 2,97 | 2,87 | 2,84 | 2,83 |
| Nuotekų valymas ir išleidimas | 7,11 | 6,50 | 5,86 | 5,55 | 5,43 | 4,99 | 4,81 | 4,72 | 4,71 | 4,96 |
Per pastaruosius 10 metų metano išmetimai atliekų sektoriuje sumažėjo daugiau nei 35 %. Didžiausias sumažėjimas buvo dėl mažesnio biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne. Metano išmetimai taip pat mažėjo nuotekų valyme ir išleidime, nes gerėjo nuotekų valymas centralizuotuose nuotekų valumo tinkluose bei mažėjo namų ūkių neprijungtų prie centralizuotų nuotekų tinklų ir neturinčių autonominių nuotekų valymo įrenginių.
Dėl to, kad buvo didesnis biologinių atliekų apdorojimas (kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas) šiek tiek didėjo metano išmetimai toje kategorijoje.
Didžiausia dalis metano išmetimų susidaro dėl biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne (72,45 % visų).
Sprendimai sumažinti metaną
Esminis mažinimas būtų ribojant tolesnį biologiškai skaidžių atliekų (maisto, popieriaus, medienos, tekstilės, žaliųjų atliekų ir nuotekų dumblo) patekimą į sąvartynus. Tai būtų galima pasiekti draudžiant arba taikant aukštesnį atliekų šalinimo sąvartyne tarifą, pvz., dvigubai didesnį nei standartinį.
Kitas būdas mažinti išmetimus – padaryti ekonomiškai patrauklų metano išgavimą iš sąvartynų. Šiuo metu metanas pagrinde išgaunamas iš pačių didžiausių ir pagrindinių kiekviename Lietuvos regione (pagal apskritis) ir dažnai laikomas ekonomiškai neefektyviu. Efektyviausia būtų pašalinti kliūtys. Šiuo metu metaną gautą iš sąvartynų neleidžiama pateikti į dujų tinklus. Nustačius kriterijus, kuriuos pasiekus, metaną gaunamą iš sąvartynų, būtų galima patiekti į dujų tinklus, būtų sukuriamos papildomos finansinės galimybės (sukuriama didesnė vertė nei gaminant elektrą ir šilumą) sąvartynų operatoriams (arba įmonėms teikiančioms tokias paslaugas).
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją ir Seimo narius imtis metano išmetimo mažinimo atliekų sektoriuje.