Naftos pramonė ilgus dešimtmečius kovojusi prieš tai, kad JAV automobiliuose būtų naudojama daugiau etanolio, prisijungė prie didžiųjų žemės ūkio gamintojų, siekiančių išplėsti kukurūzų kilmės biodegalų naudojimą (plačiau čia). Ilgamečiai priešai vis dažniau randa bendrą kalbą, nes augant elektromobilių skaičiui kyla grėsmė sumažinti benzino ir dyzelino paklausą. Didžiausios naftos kompanijos taip pat didina investicijas į biodegalų gamybą, siekdamos pasinaudoti JAV vyriausybės finansinėmis paskatomis.
Dauguma JAV parduodamo benzino sudėtyje yra 10 % etanolio, vadinamo E10. Tačiau vasaros mėnesiais be JAV Aplinkos apsaugos agentūros leidimo pardavinėti didesnio nei 15 proc. tankio mišinius (E15) – draudžiama. Amerikos naftos institutas (galingas naftos pramonės lobizmo įrankis) kartu su Nacionaline kukurūzų augintojų asociacija ir kitomis grupėmis remia politinę priemonę, kuri leistų visoje šalyje ištisus metus pardavinėti E15 degalų mišinius.
Amerikos naftos gamintojai nesutaria su ūkininkais (ir biodegalų gamintojais) nuo pat Ford T modelio laikų, kai Henris Fordas paskelbė, kad etanolis – alkoholis, esantis vyne, aluje ir likeryje – yra ateities degalai. Tačiau naftos magnatas Džonas D. Rokfeleris (John D. Rockefeller) ir prohibicijos laikai automobilių pramonei nustatė kitokį kursą. JAV vyriausybė pradėjo skatinti etanolio naudojimą septintojo dešimtmečio pabaigoje po naftos krizės, kai prezidentas Džimis Karteris nurodė žemės ūkio verslo lyderiams gaminti etanolį kaip būdą sumažinti priklausomybę nuo naftos.
Po 2001 m. teroristinių išpuolių, kurie padidino susirūpinimą dėl energetinio saugumo, Kongresas nustatė įpareigojimą kasmet į šalies degalų atsargas įmaišyti etanolio ir kitų biodegalų. Tai sukėlė nuolatines diskusijas, nes naftos gamintojai teigia, kad dėl maišymo didėja perdirbimo sąnaudos, kyla pavojus profesinių sąjungų darbo vietoms ir didėja degalų kainos. Taip pat kilo konfliktų dėl taršos, susijusios su vasaros vairavimu. JAV Federalinis švaraus oro įstatymas draudžia E15 pardavimą didžiojoje JAV dalyje nuo birželio iki rugsėjo vidurio, kai dėl vasaros karščių padidėja garavimas, todėl kyla viso benzino sukeliamo smogo tikimybė.
Bideno administracija užsibrėžė tikslą, kad iki dešimtmečio pabaigos pusė visų JAV parduodamų transporto priemonių būtų elektrinės. Nors elektromobiliai kol kas nepadarė didelės įtakos pasaulinei degalų paklausai, „BloombergNEF“ skaičiavimais, iki 2040 m. elektromobilių išstumiamas naftos suvartojimas padidės iki daugiau kaip 20 mln. barelių per dieną. Dėl tokių planų elektrifikuoti JAV transporto parką naftos pramonė ir biodegalų pramonė ėmėsi kritikos. Dažniausiai naudojami argumentai – “per lėtai”, “reikalingos visos priemonės” ir pan.
Panašūs klaidinantys argumentai, deja, yra nuolat girdimi ir Lietuvoje iš biodegalų lobistų. Jų siekis – atitolinti elektrifikaciją ir toliau pelnytis iš itin neefektyvios prieš klimatą nukreiptos priemonės. Ji ne tik, kad yra kliūtis elektrifikacijai, bet ir reikšmingai prisideda prie aukštesnių kuro kainų, aukštesnių maisto kainų, neefektyviaus energijos panaudojimo, didesnės žemės ūkio taštos ir nemažina oro taršos (pvz., azoto oksidais, dėl kurių Europos komisija prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą). Tendencingi straipsniai apie elektromobilius nuolat pasirodo Lietuvos spaudoje.
Vienas iš geriausių to pavyzdžių, kritika nukreipta prieš elektronius autobusus Vilniuje:
VšĮ “Žiedinė ekonomika” įspėja, kad naftininkai visame pasaulyje dirba išvien su biodegalų gamintojais, kad sulėtintų elektromobilių plėtrą. Siekiant kuo greičiau elektrifikuoti Lietuvos transporto parką, turėtų būti pilnai atsisakoma pirmos kartos biodegalų.