
Lietuvos ūkininkai ir įvairaus plauko populistai nuolat sako, kad vietos ūkininkų gaunamos išmokos hektaro dydžiui yra daug mažesnės už išmokas, kurias gauna ūkininkai kitose šalyse. Taip, tai yra tiesa. Bet kodėl? Atsakymas yra labai paprastas ir jį gerai iliustruoja žemėlapis iš Europos parlamento palyginamosios studijos dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo šalyse narėse (plačiau čia):

Kaip matyti iš iliustracijos, nors ir išmokos hektarui yra vienos iš mažiausių (250-300 Eur/ha), tačiau kaip šalis Lietuva gauna antras didžiausias išmokas gyventojui (250-300 Eur/gyventojui). Tai parodo, kad ūkininkai taip stipriai plečia dirbamus žemės plotus (gamtos sąskaita), kad išmokų “pyragas” turi būti labai plačiai padalintas.
Tą taip pat labai gerai iliustruoja ir ŠESD išmetimai lyginant Lietuvą su šalimis, kuriose ūkininkai gauna didžiausias išmokas (pvz., Austrija ir Švedija):




Tendencija labai aiški, Lietuvoje yra neproporcingai intensyvus žemės ūkis Lietuvos gyventojų skaičiui ir neproporcingai didelė tarša. Tuo pačiu, šis sektorius sukuria labai nedaug pridėtinės vertės lyginant su kitais sektoriais. Lietuvai būnant didele grūdų eksportuotoja gaunasi, kad ES subsidijuoja visam pasauliui grūdus, tam, kad uždirbtų vietos ūkininkai ir, deja, darytų reikšmingą žalą Lietuvos gamtai.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia nustatyti maksimalų leidžiamą plotą naudoti augalininkystei ir jį kasmet mažinti paverčiant daugiametėmis ir kultūrinėmis pievomis bei miškais. Tuomet ir išmokos hektarui didės ir gamta atsigaus.