Lietuvoje jau aštuonerius metus veikia užstato sistema. Galime tuo pasidžiaugti, nes dėl puikių pasiekiamų rezultatų ši sistema tai tapo dideliu traukos objektu aplinkosaugos specialistams ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio. Užstato sistema taip pat prisidėjo prie gerokai švaresnės gamtos – šiukšlių kalnus pamiškėse ar paežerėse aptinkame jau kur kas rečiau. Deja, dalis pakuotės vis dar patenka į aplinką, daugiausia – stipriojo alkoholio stikliniai buteliai.
Pats užstato sistemos atsiradimo procesas nebuvo lengvas. Jai daugybę metų priešinosi Lietuvos prekybos įmonių asociacija, pakuočių tvarkymo organizacijos bei antrinių žaliavų perdirbėjai. Pagrindinis argumentas buvo tai, kad depozito sistema bus nepatogi pačiam vartotojui, brangins produktus ir neduos norimo rezultato. Atvirkščiai, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų neabejoja sistemos naudingumu ir reikalingumu.
Žvelgiant į Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, 2020 m. užstato sistemoje esantys stikliniai buteliai buvo surinkti didesniu nei 82 proc. lygiu, o konteinerinėje sistemoje vos siekia 60 proc. Konteinerinės sistemos nesėkmės Lietuvą tolina nuo išsikeltų žiedinės ekonomikos tikslų. Šiuo metu konteinerinė sistema ne tik nepasiekia Aplinkos ministerijos iškeltų stiklo pakuotės tvarkymo tikslų, bet yra didele dalimi finansuojama iš biudžeto, t. y. kiekvieno Lietuvos piliečio kišenės, nors tai turėtų būti gamintojo atsakomybė. Prasti stiklo pakuotės surinkimo rezultatai reiškia, kad reikia išlieti daugiau naujo stiklo, o tam sunaudojama gerokai daugiau gamtinių dujų nei perdirbant stiklą. Perdirbant daugiau stiklo pakuotės būtų prisidedama ne tik prie mažesnio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, bet ir prie didesnės Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Perdirbimo veikla taip pat prisideda prie naujų, tvarių darbo vietų sukūrimo.
Suomija įvedė užstato sistemą dar 1996 m. ir tapo viena iš pirmųjų tą padariusių šalių visame pasaulyje. Ten veikianti sistema ypatinga tuo, kad depozitas imamas už visas gėrimų pakuotes, įskaitant ir butelius, į kuriuos supiltas stiprusis alkoholis. 2021 m. Suomijoje buvo surinkta net 92 proc. visų vienkartinio stiklo butelių. Tai yra pavydėtinas rezultatas, kurį, išplėsdami užstato sistemą, galėtume pasiekti ir Lietuvoje. Netrukus planuojama praplėsti Estijos užstato sistemą, veikiančią dar nuo 2005 m., ir įtraukti visą gėrimų stiklo pakuotę. Taip pat Estijoje atliekami bandymai ir su kombinuotų „Tetra – Pak“ tipo pakuočių įtraukimu į tą sistemą.
Lietuvos užstato sistema ne tik įrodė savo reikalingumą, bet ir tapo akstinu keisti įpročius. Dar 2018 m. Aplinkos ministerijos užsakytoje apklausoje 93 proc. apklaustųjų tvirtino, kad užstato sistemos atsiradimas paskatino atsakingiau žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą. Toje pačioje apklausoje net 4 iš 5 respondentų pažymėjo, kad išplėtus užstato sistemą, į taromatus grąžintų ir stipriųjų gėrimų pakuotę. Nė kiek neabejotina, kad šiuo metu palaikymas būtų dar didesnis, nes užstato sistema kiekvienais metais rodo vis geresnius rodiklius, o bendras sutaupytas CO2 kiekis viršija 350 000 tonų.
Jau visai netrukus kiekvienam vartotojui gali būti suteikta galimybė grąžinti visas gėrimų pakuotės ir taip prisidėti prie tvaresnės Lietuvos ir švaresnės gamtos. Tam tereikia šiek tiek politinės valios sugebėti atlaikyti įvairių verslo grupių spaudimą bei klaidinančius teiginius dėl išaugsiančių kaštų ar paruoštų didžiulių investicijų į konteinerinę sistemą, kurios taip niekada ir netampa realybe.