Aplinkos ministerija neįgyvendina įstatymų

Atsinaujinančios energetikos vystymas yra vienas iš pagrindinių būdų sumažinti iškastinio kuro naudojimą – neigiamą poveikį klimatui bei padidinti šalies energetinę nepriklausomybę. Pernai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė “proveržio paketą”, kuriame buvo pažangi įstatymo pataisa dėl privalomų naujų saulės elektrinių ant naujų pastatų (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 48 str. 2 d.): “Projektuojant naujus visuomeninės, pramoninės ir komercinės,[…]

Plastiko paktas ir jo poveikis

2020 metų kovo 6 d. Lietuva su kitomis 13 Europos valstybių pasirašė Europos plastiko paktą skirtą kovai su vienkartinio plastiko gaminių ir pakuočių vartojimo keliamomis problemomis – tarša plastiko atliekomis ir sudėtingu jų tvarkymu. Paktu siekiama, kad iki 2025 m. vienkartinių plastiko gaminių ir pakuočių iš žaliavinio plastiko naudojimas Europoje būtų mažinamas bent 20 proc.,[…]

Aplinkos ministerija feilina atliekų sektoriuje

Vyriausybė skelbė, kad žaliasis kursas yra vienas iš prioritetų. Politinė programa yra įgyvendinama, bet ar Lietuva pajudėjo žiedinės ekonomikos kelyje? Ne. Lietuva neįgyvendina 2020 m. ES atliekų direktyvos tikslų, kuriais siekiama perdirbti bent 50 % atliekų (ES atliekų direktyva, LR atliekų tvarkymo įstatyme strategiškai pašalintas 2020 m. tikslas). Lietuvoje (pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis) 2020[…]

Pakuočių žymėjimo absurdas

Lietuvos teisėkūros institucijų laikas Lietuvoje yra labai brangus ir jis galėtų būti išnaudojamas reikalingų teisės aktų leidybai. Deja, tai yra labai toli nuo realybės. Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstomi pakeitimai dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Būtina transponuoti Europos Sąjungos direktyvą dėl vienkartinio plastiko. Tuo pačiu, gretimai, keliauja ir absurdiški pasiūlymai,[…]