Kaip ir kasmet, Europos komisija šalims narėms pateikia apžvalgą susijusią su ekonomikos, socialine, užimtumo, stuktūrine ir biudžeto politika (čia).
Situacija klimato, transporto, energetikos ir aplinkosaugos politikose nedžiugina:
- <…> Tebėra nedidelė ir pažanga laipsniškai panaikinant subsidijas iškastiniam kurui: vis dar taikomos kelios netikslinės paramos priemonės, įskaitant sumažintus akcizus šildymui naudojamoms gamtinėms dujoms ir lengvatinę iškastinio kuro naudojimo tam tikroms reikmėms apmokestinimo tvarką. Visų pirma pirmenybė galėtų būti teikiama subsidijų iškastiniam kurui, kuriomis nei tikslingai reaguojama į energijos nepriteklių, nei sprendžiamos realios energetinio saugumo problemos ir kurios trukdo elektrifikacijai ir nėra itin svarbios pramonės konkurencingumui, laipsniškam panaikinimui; <…>
- <…> gyvenamųjų namų sektoriaus energijos suvartojimas toliau didėja, nes būstų ūkio plėtra ir esamų pastatų patalpų ploto didėjimas nusveria renovacijos priemonėmis pasiektą efektyvumo padidėjimą. Šildymui ir vėsinimui tenka 79 % gyvenamųjų namų sektoriuje suvartojamos energijos<…>. Nepaisant pastaraisiais metais dėtų didelių pastangų gerinti pastatų renovacijos koordinavimą ir ją paspartinti, Lietuva rizikuoja nepasiekti savo tikslo iki 2030 m. (15 %) sumažinti pirminės energijos suvartojimą, o tai savo ruožtu trukdo dar pažangą sprendžiant energetinio saugumo ir energijos nepritekliaus problemas. Siekiant sumažinti energijos poreikį ir šildymo bei vėsinimo išlaidas, reikia toliau ir sparčiau vykdyti pastatų renovaciją.<…>
- <…> Vis dėlto tinklo pajėgumo, sistemos lankstumo ir tarpvalstybinių jungčių suvaržymai ir toliau riboja atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą ir prisideda prie kainų nepastovumo; <…>
- <…> Lietuvai kyla sunkumų, susijusių su perėjimu prie žiedinės ekonomikos ir nulinio balanso pramonės. Pažanga atliekų panaudojimo ir perdirbimo srityje sustojo, o atliekų apdorojimas tebėra sutelktas žemesniuose jų hierarchijos lygmenyse. Išteklių našumas Lietuvoje yra dukart mažesnis už ES vidurkį ir ketvirtas nuo galo ES, o tai turi įtakos pramonės šakų išteklių naudojimo efektyvumui ir gamybos sąnaudoms. Žiedinio medžiagų naudojimo rodiklis yra tris kartus mažesnis už ES vidurkį ir per pastaruosius 10 metų nesikeitė. Pramonė nėra pagrindinis taršos šaltinis Lietuvoje, tačiau jos taršos intensyvumas yra beveik du kartus didesnis už ES vidurkį. Vis dar trūksta suderinto požiūrio į pramonės gamybos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, žiedinių metodų ir nulinio balanso technologijų skatinimą, pagal kurį būtų derinamos politikos paskatos ir finansavimo mechanizmai. O pramonės pertvarka galėtų būti susieta su perėjimu prie labiau žiedinės ekonomikos, ypač pakuočių, statybinių medžiagų ir bioekonomikos vertės grandinių srityse. Lietuvos tiekimo grandinių priklausomybė nuo ekosisteminių paslaugų yra didesnė nei ES vidurkis, o transporto infrastruktūros pažeidžiamumas dėl su klimatu susijusios rizikos yra vienas didžiausių ES. Todėl ekonomikos konkurencingumui užtikrinti svarbu investuoti į gamtinio kapitalo apsaugą ir prisitaikymą prie klimato kaitos; <…>
- <…> transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekis Lietuvoje nuolat išlieka didelis: kelių transportui 2024 m. teko 44 % pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą apskaičiuoto išmesto ŠESD kiekio. Nepaisant pradinių veiksmų, kuriais siekiama padidinti naudojimąsi darniuoju transportu, keleivių vežimui būdinga itin didelė priklausomybė nuo automobilių: 2024 m. 92,1 % kelionių vyko asmeninėmis transporto priemonėmis. Šią priklausomybę stiprina tai, kad šalies automobilių parkas – vienas seniausių ir taršiausių ES: daugiau kaip 27 % transporto priemonių yra bent 20 metų senumo, o 63,4 % – tebėra varomos dyzelinu. Švaresnės alternatyvos vis dar diegiamos lėtai, nes įregistruotos naujos elektrinės transporto priemonės su baterijomis 2024 m. sudarė tik 5,9 % rinkos, t. y. gerokai mažiau už 13,6 % ES vidurkį. Mokestinės kliūtys, pvz., metinio automobilių taršos mokesčio netaikymas, ir toliau atgraso nuo transporto priemonių parko atnaujinimo, o tai, kad sunkiosioms transporto priemonėms nėra įdiegta e. kelių rinkliavų sistema, trukdo diegti ekologiškas krovinių vežimo alternatyvas. Toliau dedamos pastangos gerinti viešojo transporto koordinavimą ir patrauklumą, tačiau reikšmingas perėjimas prie kitų transporto rūšių dar neįvyko. Naudojimąsi viešuoju transportu varžo prastas susisiekimas tarp savivaldybių ir fragmentiškas planavimas. Geležinkelių transportas vis dar turi neišnaudotą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo potencialą, tačiau jo poveikį aplinkai riboja žemas elektrifikavimo lygis – 7,9 %, palyginti su 56,9 % ES vidurkiu. <…>
Europos komisija taip pat pateikė rekomendacijas kaip spręsti dabartinius iššūkius:
- <…> Užtikrinti, kad visos priemonės, kurių imamasi siekiant sušvelninti energijos kainų kilimo poveikį, būtų laikinos, kad jomis būtų siekiama apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius ar reaguoti į energijai imlių įmonių poreikius ir kad jos išsaugotų paskatas taupyti energiją, o jų fiskalinės išlaidos būtų suderinamos su įsipareigojimais pagal ES fiskalinę sistemą.<…>
- <…> Plėtoti valdžios sektoriaus pajamų šaltinius didinant mokesčių, kurie mažiau kenkia augimui, vaidmenį, gerinant mokestinių prievolių vykdymą, racionalizuojant ir paprastinant specialius mokesčių režimus ir toliau laipsniškai naikinant netikslines subsidijas iškastiniam kurui. <…>
- <…> toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir importuojamos energijos ir užtikrinti pakankamą elektros energijos tinklo pajėgumą ir prieigą prie jo siekiant remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą. Spartinti ir plėsti pastatų renovaciją, be kita ko, sprendžiant darbo jėgos trūkumo problemą. Spartinti švarią pramonės transformaciją ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos, be kita ko, didinant išteklių našumą. Spartinti transporto, visų pirma kelių transporto ir geležinkelių, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, be kita ko, užbaigiant projektą „Rail Baltica“, ir gerinti viešojo ir darniojo transporto koordinavimą ir patrauklumą, kad būtų padidintas jo naudojimas;<…>
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Vyriausybę ir Seimo narius išklausyti rekomendacijų ir pagal jas keisti Lietuvos teisėkūrą.