Europos Parlamentas (EP) balsavo už tai, kad nuo 2035 m. ES visi nauji lengvieji automobiliai, mikroautobusai ir furgonai neišmestų anglies dioksido. Taip pat nustatyti tarpiniai išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslai iki 2030 m.: automobiliams – 55 proc., o furgonams – 50 proc. mažesnė tarša lyginant su 2021 m. Tai reiškia, kad jau visai neužilgo dauguma[…]
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Lietuvoje yra reguliuojamas pridėtinės vertės mokesčio įstatymu. Deja, jame daug chaotiškumo – aplinkosauginiai aspektai nėra įskaičiuojami, o socialiniai tik dalinai. Kai kurios PVM lengvatos yra net žalingos klimatui, pvz., šilumai energijai iš iškastinio kuro pateikiamai per centrinius šildymo tinklus. Šiuo metu galiojančios PVM lengvatos (neįtraukiant tų, kurios galioja iki 2022-12-31): 9[…]
Iš vėjo ir saulės gaunama elektra yra neabejotinai draugiškiausia aplinkai. Jos naudojamas transporto sektoriuje, kuris yra vienas iš didžiausių ir labiausiai augančių šiltnamio efektą sukeliančių šaltinių. Šiuo metu Lietuva yra viena iš mažiausiai alternatyviųjų degalų naudojančių valstybių visoje ES (2020 m. nusileido tik Graikijai), tad transporto parko elektrifikavimas turėtų būti prioritetas. Idealiu atveju gyventojai ir[…]
Vis mažiau liks akimirkų, kai tenka girdėti kažkur kriokiantį vidaus degimo variklį. Ir tai tik į gerą! Toliau augant ekonomikai ir esant aukštam privataus mobilumo poreikiui, transporto sektorius pastaruoju metu itin greitai keičiasi pradedant mobilumu kaip paslauga, inovatyviu parkavimo valdymu ir naujomis dviratėmis bei keturratėmis elektrinėmis transporto priemonėmis. Tai pagrinde vyksta dėl fundamentalių pasikeitimų trijose[…]
Transporto sektorius yra atsakingas už 31 % visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų ir nuo 2005 m. iki 2019 m. augo net 50 %! Didžioji dalis šių ŠESD sudaro keleiviniai automobiliai, kurių 2019 m. Lietuvoje registruota buvo virš 1 500 000 vnt. Lietuvoje jau kuris laikas veikia automobilių registracijos mokestis, kuris taikomas tiek[…]