Lietuvoje žemės ūkis yra vienas iš didžiausių šiltnamio efektą sukialinčių dujų (ŠESD) šaltinių ir sudaro apie 23 % viso šalies ŠESD (tik energetikos sektorius turi didesnius ŠESD išmetimus). Blogiausia, kad tie rodikliai per pastaruosius kelis metus net augo. Žemės ūkio ŠESD būtų galima išskirstyti į kelias pagrindines dalis – virškinimo fermentaciją ir tiesioginį dirvožemio naudojimą[…]
Po kelis mėnesius trukusių diskusijų, rugsėjo pradžioje, strateginiame dialoge dėl žemės ūkio ateities ūkininkų sąjungos, pramonės atstovai, nevyriausybinės organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys pasiekė reikšmingą sutarimą. Tai yra aiški žinia ES sprendimų priėmėjams, kad įprastinė veikla – ne išeitis iš dabartinės klimato ir biologinės įvairovės krizių. Nepaisant to, kad dialogo dalyvių pozijos buvo labai skirtingos,[…]
Kuo didesnė žolinių augalų įvairovė (ypač giliai įsišaknijančių, ankštinių augalų) daugiametėse pievose, tuo daugiau pieva gali sugerti CO2. Intensyvus ūkininkavimas, suariant daugiametes pievas, išlaisvina dirvožemyje sukauptą anglį ir grąžina ją atgal į atmosferą CO2 pavidalu. Daugiametes pievas paverčiant ariamais laukais prarandama iki 59 % organinės anglies sankaupų dirvožemyje. Tuomet organinių medžiagų stygių tenka kompensuoti mineralinėmis[…]
Lietuvos ūkininkai ir įvairaus plauko populistai nuolat sako, kad vietos ūkininkų gaunamos išmokos hektaro dydžiui yra daug mažesnės už išmokas, kurias gauna ūkininkai kitose šalyse. Taip, tai yra tiesa. Bet kodėl? Atsakymas yra labai paprastas ir jį gerai iliustruoja žemėlapis iš Europos parlamento palyginamosios studijos dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo šalyse narėse (plačiau čia):[…]