Birželio pradžioje Europos Komisija pagal ankstyvą ispėjimo ataskaitą pranešė daliai ES šalių, kad jos turi rizikas nepasiekti užsibrėžtų atliekų tvarkymo tikslų. Tie tikslai buvo nustatyti 2018 m. kaip dalis ES žiedinės ekonomikos paketo, kuriame nustatyti dideli komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ir šalinimo sąvartynuose tikslai ir pakuočių atliekų perdirbimo tikslai. ES šalys narės privalo imtis priemonių, kad bent:
- 55 proc. komunalinių atliekų būtų paruošiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbamos,
- 65 proc. visų pakuočių atliekų būtų perdirbamos ir
- būtų pasiekti su konkrečiomis medžiagomis susiję pakuočių atliekų perdirbimo tikslai: 75 proc. popieriaus ir kartono, 70 proc. stiklo, 50 proc. aliuminio, 50 proc. plastiko ir 25 proc. medienos.
Europos Komisijai atlikus valstybių narių veiklos rezultatų analizę nustatytos bendrosios atliekų tvarkymo tendencijos ir tikimybė iki 2025 m. pasiekti atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus. Apskritai, remiantis Europos aplinkos agentūros atliktu vertinimu (čia), esama rizikos, kad dauguma valstybių narių nepasieks 2025 m. komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslų.
Dešimčiai valstybių narių (Bulgarijai, Graikijai, Kiprui, Kroatijai, Lenkijai, Lietuvai, Maltai, Rumunijai, Slovakijai ir Vengrijai) kyla rizika nepasiekti abiejų 2025 m. (komunalinių atliekų ir visų pakuočių atliekų) tikslų.
Komunalinėse atliekose Lietuva 2020 m. pasiekia vos 45 % (2021 tas rodiklis buvo dar mažesnis), nors dar 2018 m. buvo apie 53 %. Lietuvą jau lenkia net tokios šalys kaip Slovakija. Yra didelė tikimybė, kad Lietuva nusiris iki Estijos lygio, kurioje atliekų perdirbimas 2020 m. tesiekė 29 %, o deginimas net 43 %.
Pagrindinės priemonės, kurių imtis galėtų Lietuva, kad pagerintų komunalinių atliekų tvarkymo situaciją:
- Pradėti taikyti deginimo mokestį;
- Pritaikyti gyventojams “mokėk už tiek, kiek išmeti” principą bei įvairias priemones skatinančias prevenciją (pvz., namų kompostavimą) ir rūšiaimą;
- Padaryti privalomu maisto ir virtuvės atliekų surinkimą.
- Nustatyti sankcijas savivaldybėms už neįgyvendinamus atliekų perdirbimo tikslus;
- Vykdyti tikslinį švietimą.
Taip pat yra daug iššūkių su pakuotėmis. Taikomi per maži mokesčiai ir neefektyvus skirtingo dydžio eko-moduliavimo tarifas pagal perdirbama/neperdirbama pakuotė. Šiuo metu galima “iš palubinsko” ištraukti pažymą, kad pakuotė yra perdirbama ir nereikės mokėti jokio aukštesnio tarifo ir tuomet nusipirkti kažkiek neaišku kokių perdirbtų pakuočių pažymų.
Lietuvai gresia rizika, kad nebus pasiekta ir stiklo pakuočių perdirbimo užduotis, kuri 2025 m. siekia 70 % stiklo. Pats efektyviausias būdas tą įgyvendinti – įtraukti visas stiklo pakuotes į užstato sistemą. Tą sėkmingai jau įgyvendina Suomija:
Nuoroda į Europos Aplinkos Apsaugos Agentūros ataskaitą (čia).
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją nustoti imituoti darbą ir imtis pertvarkos atliekų sektoriuje, kuri apimtų kompleksinius sprendimus – atliekų degimimo mokestį, privalomą rūšiavimą, sankcijas savivaldybėms už nepasiektus tikslus, grąžinimus gerai biologiškai skaidžias atliekas tvarkančioms savivaldybėms, stiklo įtraukimą į užstato sistemą bei pilnavertę didesnę gamintojo atsakomybę pakuočių sektoriuje.