8 pasiūlymai tvariam transportui

Lietuvoje transporto sektorius yra reikšmingai prisidedantis prie klimato kitos. Norint tai pakeisti reikia daug struktūrinių pokyčių, o ne apsimestinių ir biodegalų pramonės finansuojamų maskaradų, siekiant padidinti “bio”etanolio naudojimą.

Ilgalaikiai ir tvarūs pasiūlymai transporto dekarbonizacijai:

1.Investicijų į kovą su klimato kaitą planas, pagal kurį būtų sutelkta 5 milijardai eurų viešųjų ir privačių investicijų iki 2030 m.

Lietuva turi puikų atsinaujinančios elektros energijos tikslą – 100 % iki 2030 m., tačiau nėra pakankamai aiškaus plano kaip žmonėms ir įmonėms pereiti prie aplinkai draugiškų transporto priemonių. Investicijų į kovos su klimato kaita planas taip pat prisidėtų prie pramonės transporto dekarbonizacijos, remiant tvarias ir atsakingas tiekimo grandines, švariųjų technologijų gamybą ir pagrindinių ateities transporto technologijų tokių kaip baterijų, ekologiško vandenilio ir pan. vystymą.

2. Didesnis naftos produktų akcizas, naudojamas investicijoms į tvarią energetikos pertvarką

2022 m. daugybė naftos įmonių, įskaitant ir veikiančias Lietuvoje – perdirbimo ir prekybos, generavo milžiniškus pardavimus ir dažnai uždirbo didžiulius pelnus. Papildomas jų pelno apmokestinimas leistų Lietuvai lengviau finansuoti įvairias iniciatyvas susijusias su tvariu transportu ir padėti patiems pažeidžiamiausiems.

3. Tikslas, kad iki 2030 m. 100 % įmonių lengvųjų automobilių būtų varomi elektra

ES maždaug šeši iš dešimties parduodamų naujų automobilių yra įmonių automobiliai. Atsižvelgiant į trumpą jų nuosabybės laikotarpį ir didelė ridą, įmonių autoparkai turi didžiulį potencialą paskatintį elektrifikaciją ir mažinti išmetamo CO2 kiekį. Šiuo metu įmonių automobilių elektrifikavimas yra didžiausia neišnaudota galimybė greitai sumažinti naftos naudojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį. Draudimas registruoti naujas įmonių lengvąsias transporto priemones su vidaus degimo varikliu reikšmingai prisidėtų.

4. Lietuvos elektros tinklai, tik su elektra iš atsinaujinančių išteklių, elektrifikuojantys ir leidžiantys balansuoti

Lietuvai reikia greitai ir visiškai elektrifikuotis, kartu integruojant milžiniškus saulės ir vėjo energijos kiekius. Elektrinių automobilių, sunkvežimių ir šilumos siurblių integracija į tinklą lems, kaip greitai pavyks tą pasiekti ir kiek tai kainuos. Išmanusis ir dvikryptis įkrovimas gali iš esmės sumažinti tinklo modernizavimo išlaidas ir sutaupyti milijardus mokesčių mokėtojų lėšų. Reikalingas planas, kuris numatytų ir padėtų kryptingai investuoti į tvarią ir ateičiai reikalingą elektros tinklų plėtrą.

5. Veiksmai, kuriais siekiama spręsti verslo kelionių lėktuvais, privačių lėktuvų ir prabangių visureigių taršą

Dideli prabangūs visureigiai ir pikapai išmeta maždaug 5 kartus daugiau CO2 nei vidutinis naujas automobilis. Skaičiuojama, kad 1 proc. žmonių išmeta maždaug 50 proc. viso pasaulio aviacijos išmetamų teršalų. Privatūs lėktuvai vienam keleiviui turi maždaug 14 kartų didesnį pėdsaką nei komerciniai lėktuvai. Tolimosios kelionės lėktuvu, sudaro daugiau nei pusę ES aviacijos išmetamų teršalų, tačiau joms netaikomas CO2 mokestis. Laikas priversti teršėjus tapti sprendimo dalimi. Tad nauji mokesčiai padėtų tą padaryti.

6. Naujas viešasis transportas varomas tik elektra

Elektra varomas viešasis transportas ne tik pigesnis, bet ir visiškai neišmetantis CO2, tad miestai būtų švaresni. Nauji reikalavimai savivaldybėms įsigyti tik elektrą varomas transporto priemones padėtų tai įgyvendinti.

7. Daugiau kelionių traukiniais ir didesni mokesčiai sunkvežimiams

Keliavimas geležinkelis yra vienas tvariausių. Tačiau kelionės traukiniu vis dar yra labai lėtos ir brangios. Nepakanka investicijų bei konkurencijos. Taip pat nėra ir naktinių traukinių. Traukiniai turi maždaug 28 kartus mažesnį pėdsaką nei oro kelionės. Spartesnei traukinių infrastruktūrai plėstis padėtų didesnis krovininio transporto apmokestinimas ir skatinimas krovinius pervežti traukiniais.

8. Klimato tikslas – iki 2040 m. laipsniškai atsisakyti 90 % iškastinio kuro

Lietuvos vyriausybė turi suteikti pramonei ir piliečiams aiškumo dėl išmetamųjų teršalų kiekio po 2030 m. mažinant iki nulio. Proporcingai sektoriuose siekiant 90 % iškastinio kuro atsisakymo iki 2040 m., esminis žingsnis yra riboti naujų iškastinį kurą naudojančių transporto priemonių skaičių.


VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimą bei Aplinkos, Energetikos ir Susisiekimo ministerijas imtis sparčių veiksmų įgyvendinant siūlomus sprendimus ir pertvarkant transporto sektorių į tvarų.