Aplinkosauginiai mokesčiai mažinantys žalingą vartojimą ir galintys prisidėti prie gynybos

Europos Komisija 2024 m. birželio mėnesį pateikė ataskaitą (čia) “Candidates for taxing environmental bads at national level”. Tame dokumente siekiama atsakyti į klausimus: jei energijos apmokestinimo direktyvoje numatytas metodas būtų taikomas platesniam produktų ir (arba) išteklių ir poveikio aplinkai krepšeliui, (1) kokio poveikio aplinkai reikėtų siekti nustatant aplinkosauginius mokesčius, (2) kaip jie turėtų būti nustatomas ir įgyvendinami?Dokumente pateikiama pradžia diskusijoms apie tokius mokesčius, taikomus visose valstybėse narėse kaip aplinkosauginių mokesčių reformos dalis, taigi ne ES lygmeniu. Tikslas – išsiaiškinti, kaip aplinkosauginiai mokesčiai (dar vadinami žaliaisiais mokesčiais) galėtų būti geriau parengti ir plačiau taikomi sprendžiant tokias problemas, kaip vandens tarša, oro tarša, dirvožemio tarša, žala gamtai ir kt. Kokie yra geriausi kandidatai tokiam išplėtimui?

Tai yra itin aktualu ir Lietuvai, kuri planuoja didinti išlaidas gynybai ir ieško mokestinių šaltinių tam. Aplinkosauginiai mokesčiai gali tapti tokiu pajamų šaltiniu ir prisidėti prie Lietuvos aplinkosaugos tikslų.

Aplinkosauginių mokesčių paskirtis yra keisti elgseną, kuri mažintų neigiamą poveikį aplinkai per:

  • Sąsają su principu “teršėjas moka”;
  • Išorinių kaštų įtraukimą;
  • Paskirstymo aspektus;
  • Išplitimo poveikį;
  • Mokesčių sąveika ir antrosios geriausios padėties teoriją;
  • Pajamų kūrimą ir (arba) turimų išteklių mobilizavimą.

Pagal 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą (čia), dalis iš politikos prioritetų:

  • Pereiti prie regeneracinio augimo modelio, atsiejant ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo ir spartinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos;
  • Siekti nulinės taršos, įskaitant oro, vandens ir dirvožemio taršą, ir saugoti europiečių sveikatą bei gerovę;
  • Biologinės įvairovės apsauga, išsaugojimas ir atkūrimas bei gamtinio kapitalo didinimas

Atlikus analizę, iš platesnio daugiau kaip 40 aplinkosauginių mokesčių, kurie šiuo metu taikomi bent vienoje iš valstybių narių, sąrašo pasiūlytas 14 galimų mokesčių, kuriuos būtų galima taikyti toliau, sąrašas:

  1. Azoto oksidų mokestis

Šiuo metu itin menkai apmokestinamas:

Plačiau – mokesčio už aplinkos teršimo įstatymas (čia)

2. Biomasės ir anglies mokestis

Biomasė neapmokestinama, o akcizas (CO2 dedamoji) angliai (plačiau čia) yra tik augantis:

3. Sąvartyno mokestis

Yra reikšmingas (plačiau čia):

Tačiau visiškai nėra atliekų deginimo mokesčio dėl ko atliekos tiesiog buvo nukreiptos nuo sąvartyno į deginimą (kai kuriais atvejais ir nuo perdirbimo), bet ne į perdirbimą ir pakartotinį naudojimą.

4. Mokestis “Mokėk, kai išmeti” (PAYT)

Lietuvoje dalinai pritaikomas, pagrinde privačių namų (ar kotedžų) savininkams, bet visiškai netaikomas daugiabučiuose.

5. Pesticidų mokestis

Puiki galimybė pritraukti lėšas ir skatinti mažesnį pesticidų naudojimą ir ekosistemų atsikūrimą. Sėkmingai taikomas Danijoje (čia) ir kitose ES valstybėse (čia).

6. Mineralinių trąšų mokestis

Puikus mokestis, nes mineralinių trąšų naudojimas Lietuvoje yra itin reikšmingai išaugęs (išskyrus 2022 metus dėl itin išaugusių kainų):

Mažesnis mineralinių trąšų naudojimas padėtų sumažinti ŠESD susijusį su jų gamyba ir neigiamą poveikį aplinkai bei klimatui su naudojimu. Tai amoniakas (dėl kurio pradėta pažeidimo procedūra), ŠESD (dėl diazoto monoksido) ir vandenų tarša.

7. Nuotekų taršos mokestis

Dažnai net nedideli kiekiai taršos sunkiaisiais metalais kitomis cheminėmis medžiagomis (pvz., vaistų veikliosiomis medžiagomis) yra patenkantys iš kelių nuotekų šaltinių, bet sugebantys reikšmingai užteršti visą srautą.

8. Direktyvos dėl plastikinių maišelių taikymo išplėtimas įtraukiant kitus vienkartinius plastikinius gaminius

Taikant didesnius mokesčius visiems vienkartiniams maišeliams (tiek plastikiniams tiek popieriniams), kavos puodeliais, maisto indeliams būtų galima surinkti reikšmingas sumas, pvz., 10-25 centus už vienetą.

Labai sėkmingai tai jau kelis dešimtmečius veikia Airijoje (plačiau čia).

9. Intensyvaus žemės ūkio mokestis

Vienas iš žaliojo kurso strategijos “nuo ūkio iki stalo” tikslų turėti 25 % ekologinių ūkių iki 2030 m. Chemizuotų ūkių mokesčiai leistų didinti išmokas ekologiniams ūkiams ir taip didintų jų patrauklumą.

10. Miško kirtimo mokestis

Šiuo metu yra taikomi tam tikri mokesčiai (plačiau čia):

“Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai, o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Surinktos lėšos skirstomos taip: 85 procentai į valstybės biudžetą ir 15 procentų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirstoma į savivaldybių, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui). Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras.”

Bet jie galėtų būti gerokai didesni, tuomet sumažintų norą kirsti medžius bei padidintų surenkamas lėšas.

11. Oro transporto keleivių mokestis

Itin aktualus mokestis dėl milžiniško kiekvieno keleivio pėdsako. Europoje yra puikių pavyzdžių, kur tai sėkmingai daroma. Galima būtų išskirti Vokietiją ir Italiją (plačiau čia).

12. Transporto priemonių naudojimo mokestis didelės taršos zonose pagal transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį

Pavyzdinis ir itin gerus rezultatus atnešantis mokestis (plačiau čia).

13. Horizontalioji didesnė gamintojo atsakomybė

Kol kas didesnė gamintojo atsakomybė nėra taikoma baldams, tekstilei, statybos sektoriui ir daugybei kitų sričių. Jis leistų pasiųsti aiškų signalą gamintojams ir importuotojams.

14. Naudingųjų iškasenų gavybos mokestis

Kuo mažiau naudojama naujų išteklių – tuo geriau. Šiuo metu taikomi mokesčiai už tokį valstybinį turtą yra per maži (plačiau čia), pavyzdžiui, už anhidritą taikoma 1,99 EUR/m3, o smėlį 0,42 Eur/m3.

Dalis iš šių mokesčių jau dabar yra taikomi Lietuvoje, tačiau juos peržiūrint, papildant ir padarant efektyvius padėtų Lietuvai pasiekti klimato neutralumą ir žiedinę ekonomiką be žalos aplinkai ir žmonėms.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Vyriausybę ir Seimo narius mokestinę pertvarką organizuoti per aplinkosauginius mokesčius.

Tai yra atnaujinta 2024 metų rugpjūtį pasirodžiusio straipsnio “Aplinkosauginiai mokesčiai mažinantys žalingą vartojimą” (čia) versija.