Šių metų Nobelio premijos lauretai Fizikos srityje Syukuro Manabe, Klaus Hasselmann ir Georgio Parisi vienbalsiai teigia, kad būtina nedelsiant veikti, siekiant pažaboti klimato kaitą (plačiau čia). Vienas iš pačių veiksmingiausių būdų – panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, kurios ne tik kad skatina naudoti tokius kurus, bet ir sudaro nelygias konkurencines galimybes atsinaujinantiems energijos ištekliams.
Lietuvoje yra gan nemažai subsidijų iškastiniam kurui, pvz. mažesnis akcizas gazoliams skirtiems namų šildymui ar “žymėtas” dyzelinas skirtas ūkininkams (plačiau apie subsidijas čia). Tokių subsidijų yra ir atliekų deginimo sektoriuje. Puikus pavyzdys – Vilniaus kogeneracinės jėgainės neįtraukimas į Apyvartinių taršos leidimų sistemą.
Europos Sąjungos direktyva 96/61/EB (čia), kurios tikslas, kad teršėjas prisidedantis prie klimato kaitos pvz. įvairios iškastinį kurą deginančios gamyklos, susimokėtų už savo poveikį aplinkai per mokestį, skaičiuojamą CO2 tonai. Deja, jame yra palikta išimtis narėms pačioms nuspręsti ar jos nori įtraukti į ES ATL sistemą komunalinių ir pavojingų atliekų deginimo įrenginius. Transponuojant šią direktyvą į Lietuvos teisėkūrą – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą (čia), 6-tąjame straipsnyje atkartota išimtis: “Kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendras nominalus šiluminis našumas didesnis negu 20 MW (išskyrus įrenginiuose, skirtuose pavojingoms arba komunalinėms atliekoms deginti)”.
Ką ta išimtis reiškia? O gi tai, kad Vilniaus kogeneracinei jėgainei išmetant kiekvieną iškastinio kuro CO2 toną nereikia sumokėti mokesčio, kuris dabar siekia 59.15 EUR/tona. Perskaičiuojant pagal komunalines atliekas ir CO2, gaunasi, kad kiekviena tona kietojo atgautojo kuro iš atliekų yra subsidijuojama maždaug 30 Eur/t.
Perdirbimo pramonei (pvz. plastiko) praktiškai neįmanoma konkuruoti su didele dalimi už ES pinigus pastatytais atliekų deginimo įrenginiais (kuriems neskaičiuojamas atsipirkimas), kuriuose dar ir subsidijuojamas CO2 išmetimas.
Skatinant atliekų perdirbimą ne tik kovojama su klimato kaita, atliekos tvarkomos pagal hierarchiją, bet ir sukuriama ženkliai daugiau darbo vietų. Konsultacinė bendrovė CE Delft yra paskaičiavusi (pilna ataskaita čia), kad 1000 tonų atliekų keliaujančių į perdirbimą sukuria papildomus 1.7 etato darbo vietų ir priešingai, 1000 tonų atliekų patenkančių į deginimą turi 0.2 etato darbo vietų praradimą.
ES šalys matydamos, kad atliekų deginimas – iškastinio kuro subsidijavimas, pradeda įtraukti tokias jėgaines į ES ATL sistemą. Viena iš tokių yra Švedija, kurioje komunalinių atliekų tvarkytojų asociacija praneša, kad, po to kai komunalinių atliekų deginimas buvo įtrauktas į ES ATL sistemą, išaugo investicijos į plastiko rūšiavimą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimą ir Aplinkos ministeriją panaikinti subsidijas iškastiniam kurui atliekų tvarkymo sektoriuje nebetaikant išimčių komunalinių atliekų deginimo jėgainėms.