Atliekų tvarkymo srityje PFAS (per- ir polifluoralkilinės) medžiagos kelia daugybę klausimų ir iššūkių. PFAS dar vadinama „amžinaisiais chemikalais“ pateko į beveik kiekvieną gyvenimo sritį – nuo neperšlampamų striukių iki picų dėžučių. Šiuo metu pažangiose valstybėse dėl jų diskutuojama ir atliekų deginimo įrenginiuose.
Kas yra PFAS?
PFAS – tai sintetinių cheminių medžiagų grupė, kuri naudojama nuo XX a. vidurio, ir turinti ypatingai geras patvarumo ir atsparumo saavybes karščiui, vandeniui bei alyvai. Buityje tokių pavyzdžių apstu, tai teflonu padengto keptuvės, dėmėms atsparūss audiniai ir priešgaisrines putas – visuose šiuose daiktuose naudojas PFAS. Deja, dėl tų pačių savybių, dėl kurių PFAS yra naudingos, jos taip pat yra itin pavojingos aplinkai. Šie junginiai yra labai atsparūs skilimui, todėl labai ilgai išlieka dirvožemyje, vandenyje ir net žmonių kūnuose.
Dėl PFAS išliekamumo kyla rimtas susirūpinimas dėl jų poveikio sveikatai, įskaitant galimas sąsajas su vėžiu, hormonų ir imuninės sistemos sutrikimais. Tad ne veltui yra keliamas klausimas: kur patenka PFAS, kuomet išmetami tų medžiagų turintys daiktai?
PFAS ir atliekų deginimas
Atliekų deginimo įrenginiai, kuriuose deginamos komunalinės atliekos, kad būtų gaminama elektra arba šiluma, gali atrodyti puikus sprendimas PFAS užterštoms atliekoms tvarkyti. Juk šie įrenginiai veikia itin aukštoje temperatūroje (paprastai aukštesnėje nei 850 °C), kuri teoriškai turėtų suskaidyti daugumą organinių junginių. Tačiau PFAS nėra paprastos cheminės medžiagos.
Naujausi tyrimai rodo reikšmingą problematiką ssu PFAS medžiagomis :
- 2023 m. žurnale „Environmental Science & Technology“ paskelbti tyrimai (čia) rodo, kad nors daugelis PFAS junginių aukštoje temperatūroje WtE įrenginiuose suyra, gali susidaryti kai kurie šalutiniai fluorinti produktai. Šie šalutiniai produktai, dažnai mažesni ir lakesni, gali patekti į orą arba susikaupti pelenuose.
- Pažangios oro taršos kontrolės technologijos, pavyzdžiui, aktyvintosios anglies filtrai, gali sulaikyti kai kuriuos iš šių lakiųjų PFAS junginių. Tačiau šių sistemų efektyvumas skiriasi, todėl vis tiek gali atsirasti nedidelių PFAS emisijų (čia).
- Šiaurės Amerikos komunalinių atliekų asociacijos (SWANA) atliktame tyrime (čia) pabrėžiama, kad nors atliekų deginimo įrenginiai gali sumažinti PFAS kiekį, deginimo metu jos tiesiog neišnyksta. Priešingai, jos gali pasiskirstyti įvairiuose atliekų srautuose, įskaitant dugno pelenus, lakiuosius pelenus ir išmetamųjų dujų valymo liekanas. Tai apsunkina šių atliekų šalinimą, nes PFAS iš pelenų išsiplauna į dirvožemį ir vandenį.
- Tyrimai (čia) atlikti Švedijoje konstatuoja, kad aukšta deginimo temperatūra arba reikšminga tam tikros rūšies atliekų dalis nėra mažos PFAS koncentracijos garantas.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos apsaugos agentūra inicijuoti tyrimą dėl PFAS išmetimų iš Lietuvoje veikiančių atliekų deginimo jėgainių tam, kad būtų sumažintos vežinių susirgimų rizikos gyvenantiems šalia tokių įrenginių.