Apklausa: ar lietuviams rūpi aplinkosauga?

Europos Komisija visose ES šalyse užsakė atlikti apklausą dėl piliečių požiūrio į aplinkosauginius klausimus. Kovo 3 gauti rezultatai buvo paviešinti. Peržvelgiame aktualiausius rezultatus.

Baltijos šalių gyventojams vis dar aplinkosaugos klausimai rūpi mažiausiai iš visų ES šalių.


Klimato kaita yra svarbiau nei aplinkosauga, tačiau lietuviams ji vis dar rūpi bene mažiausiai ES.

Pagrindinė aplinkosauginė problema Lietuvos gyventojams: augantis atliekų kiekis.

Lietuviams taip pat aktuali vandenų tarša, žemės ūkio tarša ir dirvos degradacija, biologinės įvairovės praradimas bei jūros tarša. Mažiausiai atualios aplinkosaug problemos: dažnos sausros ar potvyniai, garso tarša, geriamo vandens trūkumas.

Apie aplinkosaugos problemas Lietuvos gyventojai dažniausiai sužino iš televizijos, socialinių tinklų bei radijo.

Lietuviai vidutiniškai ES vertina, kad aplinkosauga turi poveikį jų kasdieniniam gyvenimui.

Lietuviai mažiausiai visoje ES yra susirūpinę dėl plastiko ir mikroplastiko aplinkosauginio poveikio.

Lietuvos gyventojai mano, kad kovoti su aplinkosauginėmis problemomis geriausiai yra keisti vartojimo įpročius ir užtikrinti jau priimtų teisės aktų įgyvendinimą.

Lietuviai, kaip ir dauguma ES gyventojų, prie aplinkosaugos daugiausia prisidėjo rūšiuodami atliekas.

Lietuviai taip pat skelbė, kad prie aplinkosaugos labiausiai prisidėjo pirkdami vietos gamybos produktus bei vengdami vienkartinių plastikinių produktų, mažiausiai – mažindami savo energijos vartojimą, vandens vartojimą ar dalyvaudami pilietinėse akcijose.

Lietuvos gyventojai mano, kad Lietuvos valdžia daro NEPAKANKAMAI aplinkosaugos srityje ir per pastaruosius 2 metus ta nuomonė paplito tarp 10 % daugiau respondentų.

Lietuvos gyventojai mano, kad su plastiko tarša geriausia kovoti jeigu vienkartinė pakuotė yra perdirbama, o gamintojai ir importuotojai jos sumažina. Efektyviausia priemone laiko papildomą mokestį už vienkartinius plastikinius produktus.

Lietuviai vieni iš labiausiai ES nori, kad jų drabužiai būtų gapaminti iš perdirbamų medžiagų.

Žema drabužių kaina, neatsižvelgiant į neigiamą jų poveikį aplinkai ir darbuotojams, vis dar yra labai svarbu lietuviams.

Daugiau nei pusė apklaustųjų Lietuvos gyventojų norėtų, kad padėvėti rūbai būtų skatinami, pvz. mokestinėmis lengvatomis.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” tikisi, kad Lietuvos valdžia, gamintojai bei importuotojai atsižvelgs į Lietuvos gyventojų norus ir pradės rūpintis aplinkosauga labiau!