Azoto dioksidas yra rausvai rudos dujos, turinčios stiprų kvapą, nors jo spalvą galima matyti tik esant didelei koncentracijai. Dažniausiai į aplinką patenka azoto oksido (NO) pavidalu, tačiau įprastomis atmosferos sąlygomis išskirtas NO savaime oksiduojasi iki NO2, kuris yra kenksmingas sveikatai. Padidinta azoto dioksido koncentracija aplinkos ore gali dirginti plaučius, sumažinti organizmo atsparumą kvėpavimo takų infekcinėms ligoms. Be to, azoto oksidai yra vieni iš svarbiausių rūgščių kritulių sudarymo komponentų, kenkiančių augmenijai.
Pagrindiniai antropogeniniai šio teršalo šaltiniai Lietuvoje yra bet kokio kuro, tame tarpe transporto degalų, deginimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad bet kokio degimo metu oksiduojamas ir atmosferinis azotas. Kuo aukštesnė degimo temperatūra, tuo daugiau atmosferinio azoto oksiduojama. NOx šaltinis taip pat yra kai kurie procesai pramonėje. Pagrindiniai NOx šaltiniai yra sunkusis krovininis transportas ir autobusai, lengvasis transportas bei viešoji elektros ir šilumos gamyba. Šie sektoriai sudaro atitinkamai 35, 18 ir 15 proc. viso šalyje išmesto teršalo kiekio. Tai reiškia, kad transportas sudaro daugiau nei pusę visos taršos azoto oksidais.
Direktyva įpareigoja Lietuvą sumažinti azoto oksidų (NOx) metinius išmetimus 2020-2029 m., palyginus su 2005 m., bent 48 proc., o nuo 2030 m. – bent 51 proc., Pažangos planas – 2025- 2029 m. – bent 49,5 proc. Pastaruoju metu buvo reikšmingas mažėjimas, tačiau jis yra nepakankamas pasiekti įsipareigojimus.
Tai gresia ne tik Lietuvos gyventojų sveikatos problemomis, bet ir didelėmis baudomis iš Europos Teisingumo Teismo dėl neįgyvendintos direktyvos.
Kuriuose miestuose didžiausias pavojus?
Jungtinių Tautų Pasaulinės sveikatos organizacijos oro kokybės gairės (AQG) yra pasaulinis tikslas nacionalinėms, regioninėms ir miestų vyriausybėms siekti pagerinti savo piliečių sveikatą mažinant oro taršą. Šiuo metu jos tokios:
Lietuvos teisės aktuose, reglamentuojančiuose azoto dioksido vertinimą aplinkos ore, nustatytos šios normos:
Tai reiškia, kad Lietuvoje galiojantys oro taršos standartai susiję su azoto oksidais yra nepakankami – neužtikrinantys žmonių teisės į švarų orą ir prisidedantys prie žalos sveikatai.
Ypatingai būtų galima išskirti Kauno Dainavos matavimo stotį. Remiantis 2023 m. Aplinkos apsaugos agentūros atliktais oro kokybės monitoringo duomenimis (čia plačiau):
Tai reiškia, kad Dainavos rajone gyvenantys žmonės turi didžiausią riziką sveikatai. Taršos rodikliai yra didesni nei Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijos.
Apgaulingas sprendimai
Biodiesel Technotes (Idaho universiteto leidinys) pateikia informaciją dėl biodyzelino ir azoto oksidų (čia plačiau):
“Varikliai, kuriuose naudojamas 100 % biodyzelinas (B100), paprastai NOx padidėja 4-13 proc. prieš apdorojimą. NOx emisijos padidėja, kai B20 paprastai būna 2-4 %”
Tai reiškia, kad dažnai lobistų taip siūlomas biodyzelino sprendimas transporte – nemažina, o net prisideda prie didesnių azoto oksidų išmetimų.
Veikiantis sprendimas
Asmeninių transporto priemonių mažinimas ir/ar jų pakeitimas elektriniu transportu – veikiantis azoto oksidų mažinimo būdas. Jis taip pat reikšmingai prisideda ir prie kitų oro teršalų mažinimo: sieros dioksido, smalkių ir ozono bei anglies dvideginio.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimo narius bei Aplinkos ir Energetikos ministerijas imtis skubių veiksmų, kad valstybės bei vartotojų pinigai nebūtų naudojami apgaulingiems sprendimams – t.y. tokiems, kurie didina taršą.