Žemės ūkis ir klimato kaita

McKinsey & Company pateikė išsamią apžvalgą kaip žemės ūkis galėtų būti transformuotas link turinčio mažesnį poveikį klimato kaitai. Pabandysime jų analizę ir išvadas pritaikyti Lietuvai.

Kiek šiuo metu prie klimato kaitos prisideda žemės ūkis? Remiantis Nacionalinė išmetamų ŠESD apskaitos ataskaita 21 %.

Didžiausios dalys pagal pasiskirstymą:

Iš esmės didžiąją dalį žemės ūkyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus sudarė 2 sektoriai – žemės ūkio dirva ir gyvulininkystė.

Lietuvos žemės ūkio dirva 2018 m. buvo atsakinga už 1931 kt CO2 eq (45.1 %) tiesioginių ir 408.4 kt CO2 eq (9.5 %) netiesioginių ŠESD (perskaičiuotas iš N2O) iš žemės ūkio sektoriaus.

Antra didžiausia dalis ŠESD 1513.2 kt CO2 eq (35.4 % iš žemės ūkio) susidarė dėl atrajojančių gyvūnų (pagrinde karvių) išskiriamo metano dujų.

Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija numato tokius ŠESD mažėjimus:

Žemės ūkyje pagal strategiją ŠESD mažėjimai bus pasiekti diegiant inovatyvias technologijas ir plėtojant tvarų ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose, sumažinti išmetamų ŠESD kiekį mažiausiai 9 proc., palyginti su 2005 m. Tikslo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius:
48.3.1. užtikrinti taupų, ekonomiškai efektyvų ir aplinkai draugišką trąšų naudojimą augalininkystėje;
48.3.2. ne mažiau kaip 15 proc. sumažinti sintetinių trąšų naudojimą žemės ūkyje;
48.3.3. didinti mėšlo ir srutų tvarkymo efektyvumą, siekiant mažinti išmetamo metano kiekį gyvulininkystėje;
48.3.4. įgyvendinti priemones, mažinančias tiesioginį ir netiesioginį azoto junginių išsiskyrimą į aplinką dėl žemės ūkio veiklos.

Deja, nėra atsižvelgiama į atrajojančių gyvulių ŠESD.

McKinsey & Company žemės ūkio priemonės pagal savo poveikį ir kainą tonai CO2 ekvivalentui:

Iš jų išrenkamos geriausios priemonės:

Lietuvai iš jų puikiai tiktų (pagal savo ŠESD poveikį):

  1. Žemės ūkio įrangos elektrifikavimas (s reikšmingais piniginiais sutaupymais);
  2. Genetinė selekcija ir veisimas orientuotas į ŠESD;
  3. Pagerinti gyvūnų sveikatos priežiūrą ir ligų prevenciją;
  4. Optimizuoti pašarų premiksus;
  5. Išplėsti pašarų priedų naudojimą;
  6. Išplėsti anaerobinį mėšlo apdorojimą;
  7. Išplėsti pašaro-grūdų apdorojimą, kad būtų pagerintas virškinamumas;
  8. Išplėsti technologijų naudojiimą, kurios pagerina givulininkystės produktyvumą;
  9. Naudoti nitrifikacijos inhibitorius ganyklose;
  10. Skatinti maža- ir be-ariminę žemdirbystę (su reikšmingais piniginiais sutaupymais);
  11. Išplėsti stabilių ir kontroliuojamo maistinių medžiagų išleidimo mineralines trąšas.

Kita labai svarbi priemonė yra keisti žmonių vartojimo įpročius. Atrajojančių gyvūnų baltymai yra daugiau nei 30 kartų daugiau poveikio klimatui turintys nei augalinės kilmės.

Jau dabar vystomos ateities technologijos, kurios padėtų Lietuvai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir tapti klimatui neutralia.

Iš jų išskirtume daugiamečius grūdinius augalus. Jiems reikia daug mažiau sintetinių trąšų bei nereikia kasmet suarti.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos respublikos vyriausybę ir Seimą atkreipti dėmesį į visas šias technologijas ir atrinkti tinkamiausias, kurios sukurtų daugiausiai darbo vietų ir tuo pačiu sumažintų savo neigiamą poveikį klimatui.