Prancūzija ambicingai įgyvendina kovos su plastiko tarša veiksmus. Pagrindiniai šalies tikslai yra: 1) iki 2023 m. – 5%, iki 2027 m. – 10% visų pakuočių rinkoje turi būti pernaudojamos pakuotės; 2) iki 2029 m. plastikinių buteliukų sumažinti 50%; 3) visiškai atsisakyti plastikinių pakuočių iki 2040 m., kas 5 metus peržiūrint mažesnius tikslus, reikalingus šiam stambiam[…]
Į diskusiją, ką darys kitos šalys, kol ES kovoja su plastiko tarša ir diegia naują direktyvą, buvau įtraukta jau ne kartą. O kalbant apie tokią gigantę kaip Kinija, diskusijos tampa ypač kaitrios. Geros naujienos- Kinija atlieka savo kovos su plastiko tarša veiksmus. Pekinas per 5 m. siekia sumažinti plastiko šiukšles 30-ia proc. Iki šių metų[…]
Nepaisant to, jog Lietuvoje kovo pabaigoje buvo paskelbta, jog kaukes viešumoje dėvėti privaloma, turiu prisipažinti, jog iki šiol nesupratau, kodėl reikia apsauginių veido kaukių. Panašu, jog aš tokia ne viena, nes tikrai viešumoje ne visi jas dėvi. Suprantu, jog jas verta nešioti, jei turi įtarimų, kad turi COVID-19 virusą ar dažniau būni viešosose erdvėse. Aš[…]
Dar viena mūsų kasdienybę lydinti sritis, nuolat sukurianti nemažą kiekį plastiko, – dantų priežiūra. Šis straipsnis bus įdomesnis tuo, kad pasidalinsiu ne tik savo, bet ir draugės dantų higienistės Jolitos Masevič bei Zero Waste bendruomenės patirtimi. Yra rekomenduojama dantų šepetėlius keisti kas 3 mėnesius, kad jie būtų efektyvūs, o tai reiškia, jog vienas žmogus sunaudotų[…]
Šlapios servetėlės, sauskelnės bei mėnesinių produktai (įklotai, tamponai) turi didelę neigiamą įtaką aplinkai ir sveikatai. Rezero, Zero Waste Europe ir Break Free From Plastic atliktas tyrimas, nustatė, jog per 2017 m. 28 ES šalys: Sunaudojo >49 milijardus mėnesinių produktų , sukurdamos daugiau nei 590 000 tonų šiukšlių. Sunaudojo 33 milijardus vienkartinių sauskelnių, sukurdamos apie 6[…]